Tag: citata apie laiką

Citata Nr. 5874

Kas trumpina man laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina? Tinginystė.

Citata Nr. 5865

Kiekviename žmoguje iš prigimties sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias.

Citata Nr. 5817

Žiemą nepažįstami žmonės dažnai būna priblokšti, išvydę mane dėvintį šortus. „Ar tau nešalta?!“ – šaukia jie. Jei esu lauke, o ten – keturiasdešimt laipsnių, man šalta, tačiau savo sprendimo negrindžiu tik lauko temperatūra. Mano biure šilta. Sausio mėnesį lauke būnu tik penkias minutes per dieną. Spręsdamas ką rengtis, didžiausią dėmesį skiriu bendram komfortui. Jau geriau penkias minutes bus trisdešimčia laipsnių per šalta, nei aštuonias valandas dešimčia laipsnių per karšta, tad ir toliau renkuosi šortus. Svarstymas, kiek vaikų turėti [ir ar išvis turėti], labai primena rinkimąsi, ką vilkėti žiemos dieną.

Citata Nr. 5810

Kai depresija yra tik priemonė pasirengti neišvengiamam visų mylimų žmonių praradimui, susitaikymui, tada padrąsinimai ir raminimai netenka prasmės. Neverta skatinti ligonį matyti tik tai, kas gražu, arba raginti jį neliūdėti. Tai reikštų pamiršti artėjančią mirtį, nors visi sielvartaujame, kad neteksime mylimo žmogaus. Ligonis tai jaučia skaudžiausiai. Jei jamleidžiama išreikšti savo sielvartą, jis daug lengviau susitaikys su likimu ir bus dėkingas tiems, kurie sugebės būti šalia jo per visą depresijos laikotarpį ir nereikalauti, kad jis neliūdėtų.

Citata Nr. 5748

Jaunystė – laikas kaupti išmintį, senatvė – laikas ją taikyti.

Citata Nr. 5743

Niekada niekam neleisk sumenkinti savęs ir užmesti niūrumo bei pralaimėjimo skraistės ant visos savo dienos. Prisimink, kad pultum ieškoti kaltės, nereikia ypatingo talento, nei pasiaukojimo, Niekas iš šalies negali turėti galios tau, kol pats neprisileisi. Tavo laikas yra per daug vertingas, kad būtų aukojamas ir švaistomas kovoms su žemomis neapykantos jėgomis, pavydu ar pykčiu. Atsargiai saugok savo trapų gyvenimą. Tik Dievas gali sukurti gėlę, tačiau bet kuris kvailas vaikėzas gali ją nuskinti ar sutrypti.

Citata Nr. 5733

Rask laiko būti draugiškas – tai kelias į laimę. Rask laiko svajoti – tai pakylės tave iki žvaigždžių. Rask laiko mylėti ir būti mylimas – tai dievų privilegija. Rask laiko apsidairyti aplink – juk diena per trumpa, kad galvotum tik apie save. Rask laiko nusijuokti – juk tai sielos muzika.

Citata Nr. 5726

Ypač daug reiškia tai, kas religijos požiūriu nuo seniausių laikų traktuojama kaip išgyvenimas žmoguje, apie jį bei visoje „čia“ – būtyje vykstančių slėpiningų vyksmų. Tai, kad dieviškumas susijęs su Motina pripažino visos žmonijos tautos.

Citata Nr. 5722

Vyro ir žmonos draugystė kyla iš prigimties. Mat žmogus iš prigimties labiau yra linkęs gyventi dviese negu valstybinėje bendrijoje – tuo labiau kad šeima yra pirmesnė ir būtinesnė negu valstybė, o gimdyti vaikus būdinga visiems gyvūnams. Tačiau kiti gyvūnai poruojasi tik tam, kad atsivestų palikuonių, o žmonės gyvena bendrai ne tik tam, kad gimdytų vaikus, bet ir kad tenkintų kitus kasdieninio gyvenimo poreikius. Čia jau iš karto yra darbo pasidalijimas: vyro darbai kitokie negu moters. Todėl suėję į draugę jie vienas kitam padeda. Taigi šita draugystė teikia ir naudą, ir malonumą, o jei abu [ir vyras, ir žmona] geri, tai draugystė grindžiama dar ir dorybe. Ir vienas, ir kitas turi savo dorybę, ir tuo jie džiaugiasi. Vaikai juos tvirtai susieja. Todėl bevaikiai sutuoktiniai pasidaro vienas kitam svetimi. Juk vaikai yra abiejų bendras turtas – jie ir palaiko tą ryšį. O atsakyti, kaip sugyventi vyrui su žmona ir apskritai draugui su draugu, – tai tas pat kaip atsakyti, kaip įgyvendinti teisingumą. Juk ne tas pats teisingumas bus draugo santykiuose su draugu arba su svetimu, arba su bičiuliu, arba su mokyklos draugu

Citata Nr. 5709

Gyvenimas – tai ne bėgimas, o šaudymas į taikinį: svarbu ne laiką sutaupyti, o pataikyti į patį vidurį.

Citata Nr. 5702

Tas, kuris susijaudinimo akimirką nepasiduoda sąmyšiui, be abejonės, ramybės valandomis išsiugdė dvasios tyrumą. Tas, kuris savo mirties valandą nepraranda savitvardos, dar gyvendamas suvokė daiktų esmę.

Citata Nr. 5679

Visą gyvenimą lydinti viltis nepalieka mūsų net ir mirties valandą.

Citata Nr. 5660

Tebeturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių prabočių, tai yra savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa ryjančio laiko ir pastatytų šalia kalbų mokytą, turi aną šiandien dalinti.

Citata Nr. 5626

Gedima reaguojant į mylimo asmens arba jo vietą užėmusios abstrakčios sąvokos – sakysime, tėvynės, laisvės, idealo – netektį. Kai kuriuos asmenis, kuriuos mes dėl to įtariame turėjus liguistą polinkį, esant tam pačiam poveikiui, vietoj gedulo apima melancholija. Įsidėmėtina, kad mums niekados neateina į galvą laikyti gedėjimą liguista būsena ir patikėti jį gydyti gydytojui, nors jis yra rimtas nukrypimas nuo normalios gyvenimo laikysenos. Mes kliaujamės tuo, kad po tam tikro laiko gedulo būsena bus įveikta, ir manome, jog kliudyti žmogui liūdėti yra netikslinga, net kenksminga.

Citata Nr. 5623

Susikaupk! Protas, kuris tave valdo, jaučia pasitenkinimą, kai elgiesi teisingai, dėl to išlaiko vidinę ramybę.

Citata Nr. 5619

Nesiilsėk! Gyvenimas šuoliuoja tolyn; eik ir išdrįsk kol dar esi gyvas. Po savęs palik tai, kas galinga ir didinga, kas įveiktų laiką.

Citata Nr. 5593

Didžiausia gyvenimo klaida, kad jis visuomet laikomas nebaigtu, kad vis kas nors atidėliojama. Kasdien užbaigiančiam savo gyvenimą žmogui nestinga laiko. O juk kaip tik iš laiko stygiaus gimsta baimė ir sielą graužiantis ateities troškimas.

Citata Nr. 5589

Išmintingiausias tas, kurį labiausiai erzina veltui praleistas laikas.

Citata Nr. 5584

… ir apskritai šiuolaikiniai žmonės esame proto pigmėjai palyginti su senovės tautomis ar net Elžbietos laikų žmonėmis. Bet kas gi iš to? Gyvas šuo geriau nei miręs liūtas. Argi žmogus turėtų eiti ir pasikart dėl to, kad priklauso pigmėjų rasei, o ne pamėginti pasidaryti didžiausiu iš visų pigmėjų? Tegu kiekvienas užsiima savo reikalais ir pamėgina būti tas, kuo jis sutvertas būti.

Citata Nr. 5519

Taigi gyventi – vadinasi, imtis atsakomybės teisingai atsakant į gyvenimo klausimus, vykdant jo keliamas užduotis, atliekant tai, ko iš mūsų reikalauja ši valanda. Šis reikalavimas, o kartu su juo ir būties prasmė yra skirtingi kiekvienam žmogui kiekvieną akimirką. Todėl neįmanoma nurodyti bendros žmogaus gyvenimo prasmės, neįmanoma į klausimą apie prasmę atsakyti apskritai. Mūsų aptariamas „gyvenimas“ nėra kažkas miglota, šis gyvenimas kas kartą yra labai konkretus, jo keliami reikalavimai mums taip pat labai konkretūs. Kaip tik šis konkretumas ir nulemia žmogaus likimą. Nevalia lyginti vieno žmogaus su kitu, vieno likimo su kitu – nes aplinkybės nesikartoja, ir kas kartą žmogus kviečiamas elgtis kitaip. Kartais jis privalo veikti, taigi veiksmu formuoti savo likimą, kartais turi pasinaudoti proga ir realizuoti vertybių galimybes išgyvendamas, o kartais reikia tiesiog paklusti likimui. Tačiau kiekviena situacija visuomet yra vienintelė ir nepakartojama, visuomet yra tik vienintelis – teisingas – „atsakymas“ į joje glūdintį klausimą.

Citata Nr. 5509

Tas, kuris leidžia sau švaistyti vieną gyvenimo valandą – nesuvokia gyvenimo vertės.

1 2 3 15
banner