Tag: citata apie laiką

Citata Nr. 6055

Kaip žmonės trokšta laimės, taip jie ir reikalauja laisvės. Tiki, galėdami daryti, ko nori, jie bus laimingi. O mūsų laiku kitaip dar yra. Beveik galėtai sakyti, žmonės tiki būt laimingi, kad nieko dirbti nebereikės. (…) žmogus iš tikrųjų ir nėra laisvas, galėdamas daryti, ką nori, bet tik tada, jeigu jis apreiškia savo esmę.

Citata Nr. 6035

Nuosaikiai ir laiku užsiiminėjantis fiziniais pratimais žmogus ligą gali įveikti be jokio gydymo.

Citata Nr. 6004

Gyvename laikotarpiu, kai psichikos norma susimaišo su patologija, ir mūsų gyvenime pradeda įsivyrauti ir dominuoti pastaroji.

Citata Nr. 6001

Tik viltis palaiko, apsaugo, leidžia gyventi. Viltis žmonijos tvirtovė, tvirtovių tvirtovė, vienintelė nesugriaunama, jokiais ginklais nepaimama. Kas pasitraukia iš tos tvirtovės, tam nieko kito nelieka, kaip tik drebėti, drebėti. Ir mirti lėta mirtimi.

Citata Nr. 5994

Mes visada ir visur esame atvykę. Laikas tėra tik prietaras. Tai gyvenimo paslaptis. Tiktai mes to nežinome. Ir visad stengiamės kur nors nukeliauti.

Citata Nr. 5963

… laimingieji laikai, kada čia pat gulinčios gamtos gėrybės buvo prieinamos visiems, kai mirtingieji dar nebuvo susvetimėję dėl godumo ar prabangos ir išsibėgioję iš bendruomenės prisiplėšti.

Citata Nr. 5946

Kalbant apie socialinį tikslingumą reikia nurodyti klaidą, kuriai psichoterapijos srityje pirmiausiai pasidave individualioji psichologija, būtent klaidingą požiūrį, kad tik socialiai korektiškas žmogaus elgesys vertingas. Požiūris, kad vertinga tik tai, kas naudinga visuomenei, neišlaiko kritikos. Jis labai nuskurdintų žmogaus būtį vertybių požiūriu. Juk nesunku nurodyti ištisas sritis individualių vertybių, t. y. tokių, kurias įgyvendinti galima ir net reikia anapus bet kokios bendruomenės ir nepriklausomai nuo jos.

Citata Nr. 5917

Elkimės taip, kad mūsų gyvenimas, kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku.

Citata Nr. 5874

Kas trumpina man laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina? Tinginystė.

Citata Nr. 5865

Kiekviename žmoguje iš prigimties sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias.

Citata Nr. 5817

Žiemą nepažįstami žmonės dažnai būna priblokšti, išvydę mane dėvintį šortus. „Ar tau nešalta?!“ – šaukia jie. Jei esu lauke, o ten – keturiasdešimt laipsnių, man šalta, tačiau savo sprendimo negrindžiu tik lauko temperatūra. Mano biure šilta. Sausio mėnesį lauke būnu tik penkias minutes per dieną. Spręsdamas ką rengtis, didžiausią dėmesį skiriu bendram komfortui. Jau geriau penkias minutes bus trisdešimčia laipsnių per šalta, nei aštuonias valandas dešimčia laipsnių per karšta, tad ir toliau renkuosi šortus. Svarstymas, kiek vaikų turėti [ir ar išvis turėti], labai primena rinkimąsi, ką vilkėti žiemos dieną.

Citata Nr. 5810

Kai depresija yra tik priemonė pasirengti neišvengiamam visų mylimų žmonių praradimui, susitaikymui, tada padrąsinimai ir raminimai netenka prasmės. Neverta skatinti ligonį matyti tik tai, kas gražu, arba raginti jį neliūdėti. Tai reikštų pamiršti artėjančią mirtį, nors visi sielvartaujame, kad neteksime mylimo žmogaus. Ligonis tai jaučia skaudžiausiai. Jei jamleidžiama išreikšti savo sielvartą, jis daug lengviau susitaikys su likimu ir bus dėkingas tiems, kurie sugebės būti šalia jo per visą depresijos laikotarpį ir nereikalauti, kad jis neliūdėtų.

Citata Nr. 5748

Jaunystė – laikas kaupti išmintį, senatvė – laikas ją taikyti.

Citata Nr. 5743

Niekada niekam neleisk sumenkinti savęs ir užmesti niūrumo bei pralaimėjimo skraistės ant visos savo dienos. Prisimink, kad pultum ieškoti kaltės, nereikia ypatingo talento, nei pasiaukojimo, Niekas iš šalies negali turėti galios tau, kol pats neprisileisi. Tavo laikas yra per daug vertingas, kad būtų aukojamas ir švaistomas kovoms su žemomis neapykantos jėgomis, pavydu ar pykčiu. Atsargiai saugok savo trapų gyvenimą. Tik Dievas gali sukurti gėlę, tačiau bet kuris kvailas vaikėzas gali ją nuskinti ar sutrypti.

Citata Nr. 5733

Rask laiko būti draugiškas – tai kelias į laimę. Rask laiko svajoti – tai pakylės tave iki žvaigždžių. Rask laiko mylėti ir būti mylimas – tai dievų privilegija. Rask laiko apsidairyti aplink – juk diena per trumpa, kad galvotum tik apie save. Rask laiko nusijuokti – juk tai sielos muzika.

Citata Nr. 5726

Ypač daug reiškia tai, kas religijos požiūriu nuo seniausių laikų traktuojama kaip išgyvenimas žmoguje, apie jį bei visoje „čia“ – būtyje vykstančių slėpiningų vyksmų. Tai, kad dieviškumas susijęs su Motina pripažino visos žmonijos tautos.

Citata Nr. 5722

Vyro ir žmonos draugystė kyla iš prigimties. Mat žmogus iš prigimties labiau yra linkęs gyventi dviese negu valstybinėje bendrijoje – tuo labiau kad šeima yra pirmesnė ir būtinesnė negu valstybė, o gimdyti vaikus būdinga visiems gyvūnams. Tačiau kiti gyvūnai poruojasi tik tam, kad atsivestų palikuonių, o žmonės gyvena bendrai ne tik tam, kad gimdytų vaikus, bet ir kad tenkintų kitus kasdieninio gyvenimo poreikius. Čia jau iš karto yra darbo pasidalijimas: vyro darbai kitokie negu moters. Todėl suėję į draugę jie vienas kitam padeda. Taigi šita draugystė teikia ir naudą, ir malonumą, o jei abu [ir vyras, ir žmona] geri, tai draugystė grindžiama dar ir dorybe. Ir vienas, ir kitas turi savo dorybę, ir tuo jie džiaugiasi. Vaikai juos tvirtai susieja. Todėl bevaikiai sutuoktiniai pasidaro vienas kitam svetimi. Juk vaikai yra abiejų bendras turtas – jie ir palaiko tą ryšį. O atsakyti, kaip sugyventi vyrui su žmona ir apskritai draugui su draugu, – tai tas pat kaip atsakyti, kaip įgyvendinti teisingumą. Juk ne tas pats teisingumas bus draugo santykiuose su draugu arba su svetimu, arba su bičiuliu, arba su mokyklos draugu

Citata Nr. 5709

Gyvenimas – tai ne bėgimas, o šaudymas į taikinį: svarbu ne laiką sutaupyti, o pataikyti į patį vidurį.

Citata Nr. 5702

Tas, kuris susijaudinimo akimirką nepasiduoda sąmyšiui, be abejonės, ramybės valandomis išsiugdė dvasios tyrumą. Tas, kuris savo mirties valandą nepraranda savitvardos, dar gyvendamas suvokė daiktų esmę.

Citata Nr. 5679

Visą gyvenimą lydinti viltis nepalieka mūsų net ir mirties valandą.

Citata Nr. 5660

Tebeturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių prabočių, tai yra savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa ryjančio laiko ir pastatytų šalia kalbų mokytą, turi aną šiandien dalinti.

1 2 3 15
banner