Tag: citata apie laiką

Citata Nr. 7128

Kai matau žmogaus apakimą ir skurdą, kai žvelgiu į nebylią Visatą, ir į žmogų be šviesos, paliktą sau pačiam ir tartum paklydusį tos Visatos kampelyje, nežinantį, kas jį ten padėjo, ką daryti jis yra atėjęs, kuo taps mirties valandą, nepajėgiantį nieko pažinti – mane apima išgąstis, kaip žmogų, kuris miegantis būtų nugabentas į apleistą, siaubingą salą ir atsibustų, nežinodamas, kur pateko, be priemonių iš jos pasitraukti. Todėl stebiuosi, kaip žmonės nepuola į neviltį dėl tokios varganos savo padėties. Matau šalia savęs kitų panašios prigimties asmenų. Klausiu jų, gal daugiau už mane žiną, bet jie atsako, kad ne. Tie skurdūs paklydėliai, apsidairę aplinkui ir pamatę keletą malonių daiktelių, bėga prie jų atsidavę ir prisiriša. Aš negalėjau prisirišti. Kadangi taip tikrai atrodo, jog esama kažko daugiau negu tai, ką regiu, ieškojau, ar Dievas nebus palikęs kokios nors žymės apie save.

Citata Nr. 7056

Kai ateina tinkamas laikas, o tu veikti nepradedi, pralaimėjimą patirsi.

Citata Nr. 7044

Darbas yra tai, be ko žmonija negalėtų gyventi, tačiau visais laikais žmonės stengėsi savo darbą palengvinti. Ir visai ne iš tingėjimo, o todėl, kad norėjo kuo greičiau ir geriau patenkinti savo poreikius. Darbas buvo tai, kas išlaisvino žmones, – darbo dėka žmonės ėmė geriau maitintis, šilčiau rengtis, greičiau ir toliau keliauti, Tobulėjant darbo priemonėms trumpėjo darbo laikas, todėl žmonėms likdavo daugiau laisvo laiko – menui, kultūrai, religijai, moralei, mąstymui, poilsiui, tobulėjimui. Tik vergovinėse visuomenėse buvo skelbiama, kad viso žmogaus gyvenimo vienintelis tikslas yra darbas, kad žmogaus paskirtis yra ne gyventi, o dirbti … Tačiau visa žmonijos istorija rodo, kad civilizacijos pažanga – tai darbo mažėjimas, o ne didėjimas … Kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo mažesnė jos gyventojų dalis turi dirbti, tuo mažiau joje nekvalifikuoto, juodo, žmogų žeminančio darbo.

Citata Nr. 7007

Mūsų laikais laukiame gydymo iš mokslo. Gydytojas turįs būti mokslininkas. Ir kuo platesnis jo mokslas, tuo geriau jis galėsiąs gydyti. Tik jaučiant, kad to nepakanka, sakoma gydytojas turįs būt ir menininkas. Vis dėlto ir to neužtenka. Naudingu yra abu, taip mokslas kaip menas, bet gydymo galia tėra tiktai gyviausias žmoniškumas. Geriausias gydytojas todėl visuomet bus taurusis, išmintingasis žmogus, iš kurio spindi gal jau ir pats dieviškumas. Apie tokį gydytoją padavimai sako, kad jis gydęs stebuklingu būdu. Bet ir pats iš ligų ir viso pikto išvaduotojas sakė: „Tavo tikėjimas tave gelbėjo!“

Citata Nr. 6979

Gali užeiti siaubo ir sunkiausių negandų laikai. Bet jei ir tarp negandų dar gali būti kokia laimė, tai vien dvasinė laimė, nukreipta arba į praeitį – gelbėti būtųjų laikų kultūrą, arba į ateitį – atstovauti giedrai ir žvaliai dvasiai tokiais laikais, kurie šiaip galėtų visiškai atsidurti medžiagos valdžioje.

Citata Nr. 6901

Laiko praradimas tuo skaudesnis, kuo žmogus išmaningesnis.

Citata Nr. 6855

Nėra jokių vidutinių žmonių, jokių vidutinių traumų. Jokių tipiškų pacientų. Viskas yra įmanoma. Atsitikti gali bet kas. Ir tai, ko nori labiau už viską, ir tai, ko nenori visai. Stebuklai vyksta visą laiką. <…> Gyvenimas – tai filmas, kuriame įmanoma viskas. Kitaip kokia prasmė būtų gyventi?

Citata Nr. 6845

Bijau, kad man nepakaks laiko. Užtektinai laiko, kad suprasčiau, kokie iš tikrųjų yra žmonės, ir kad jie suprastų mane. Bijau skubotų sprendimų ir klaidų, kurias visi daro. Joms ištaisyti reikia laiko. Bijau vietoj filmų matyti tik nuotraukas.

Citata Nr. 6836

Gudrumą laikome nelemta ir sukta išmintimi.

Citata Nr. 6822

Neįmanoma visą laiką būti didvyriu, bet visada galima likti žmogumi.

Citata Nr. 6710

Kiekviename žmoguje gamta daigina naudingus pasėlius arba piktžoles; tegu jis laiku laisto juos ir naikina jas.

Citata Nr. 6665

Esti tvarkos laikas ir sumaišties laikas. Sumaiščiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas žmogus gali turėti tokį sugebėjimą.

Citata Nr. 6664

Mes nesutinkame su anglų snobais, kurie laiko beraščius pavojingais piktadariais. Mes prisimename romėnų imperatorius. Mes prisimename Atgimimo didikus. Pavojingas išsilavinęs nusikaltėlis, visų pavojingiausias įstatymų nepripažįstantis šiuolaikinis filosofas. Šalia jo daugpatys ir plėšikas visai padorūs, aš juos užjaučiu. Jie pripažįsta normalų žmogišką idealą, tik ieško jo ne ten, kur reikia. Vagis gerbia nuosavybę. Jis tiesiog nori ją pasisavinti, kad galėtų dar labiau gerbti. Filosofas ją neigia, jis nori sunaikinti pačią privačios nuosavybės idėją. Daugpatys gerbia santuoką, kitaip jis nevargintų savęs nuobodžiu, netgi sekinančiu vedybų ritualu. Filosofas santuoką niekina. Žmogžudys vertina žmogaus gyvybę, jis tiesiog nori gyventi pilniau kitų gyvenimų, kurie jam atrodo mažiau vertingi, sąskaita. Filosofas nekenčia savo gyvenimo ne mažiau, nei svetimo.

Citata Nr. 6631

Klysti, mielas Liucijau, manydamas, jog prabanga, dorybingumo nepaisymas ir visa, dėl ko kiekvienas priekaištauja savo laikams, yra mūsų šimtmečio ydos. Tai žmonių, o ne laiko trūkumai. Visi amžiai turėjo nuodėmių.

Citata Nr. 6557

Žinoma, tie žmonės, kurie neišmano apie gamtą, yra neurotikai, nes jie neprisitaikę prie gyvenimo tikrovės. Jie dar per daug naivūs kaip vaikai, kuriems reikia paaiškinti, kad jie žmonės kaip ir visi kiti. Aišku, to neužtenka neurotikams pagydyti. Jie taps sveiki, kai išbris iš kasdienybės purvo. Vis dėlto jie daug mieliau lieka lindėti tame, ką jie anksčiau buvo išstūmę. Ir kaip jie iš ten išbris, jei analizė nepadeda jiems suprasti, kad egzistuoja kažkas kita ir geresnis, jeinet teorija laiko juos ten įkalintus ir kaip išsilaisvinimo galimybę jiems pateikia tik racionalų arba "protingą" sprendimą – galų gale atsisakyti vaikiškų poelgių? Neįmanoma atsisakyti vieno gyvenimo būdo kartu nepriimant kito. Iš patirties žinau, kad absoliučiai protingas gyvenimo būdas paprastai yra neįmanomas, ypač jei žmogus iš prigimties yra neprotingas kaip neurotikas.

Citata Nr. 6551

Savo jausmus, savo poelgių „svarbą” ir pasekmes aiškiai suvokia tik geri, aprūpinti žmonės, tikintys gyvenimu ir nežengiantys žingsnio, kuriam ir rytoj, ir poryt negalėtų pritarti. Aš neturiu laimės būti vienas iš tokių, aš jaučiu ir elgiuosi kaip žmogus, kuris netiki rytdiena ir kiekvieną dieną laiko paskutine.

Citata Nr. 6515

„Dievas mirė! Dievas mirė viesiems laikams! Ir jį nužudėme – mes! Kaip rasti nusiraminimą – mums, žudikų žudikams! Tai kas buvo pasaulyje šviesiausia, galingiausia, paplūdo kraujais nuo mūsų peilių – kas nuplaus kraują nuo mūsų rankų?… Ar ne per didelė mums to didingojo darbo našta? Galbūt, mes patys turime virsti dievais, kad taptume verti to, ką padarėme?“

Citata Nr. 6493

… dauguma gėriu laiko malonumą, o subtilesni žmonės – supratimą.

Citata Nr. 6307

Taigi [mirtinas] ligonis nori garantijos, kad jis nebus pamirštas. Jis kalba pakeltu balsu, prašo, skundžiasi ir reikalauja dėmesio, galbūt taip paskutinį kartą garsiai sušukdamas: „Aš gyvas, nepamirškite to! Dar girdite mano balsą, aš dar nemiriau!“ Kai ligonis sulaukia pagarbos ir supratimo, dėmesio ir trupučio laiko, jis greitai nustoja šaukęs ir sumažina savo piktus reikalavimus. Jis supras, kad yra vertingas žmogus, turintis vertę, kuriuo rūpinamasi ir kuriam leidžiama, kol jis pajėgia, išlikti maksimaliai aktyviu.

Citata Nr. 6274

Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis,kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jei pats vaikas jį sudegino.

Citata Nr. 6261

Labai nemalonus mūsų laikų reiškinys – tik ribotų žmonių įsitikinimas savo teisumu.

1 2 3 17
banner