Tag: citata apie darbą

Citata Nr. 6548

Atgavus nepriklausomybę vienas gamyklas uždarė, kitas gal privatizavo – ir išnešti tapo sunkiau. Savininkas – ne krėtikas, kyšio jam neįbruksi, nes vargu ar leistų save apvogti. Bet struktūros liko, liko ir tie tūkstančiai žmonių, kurie "mokėjo gyventi". Dar svarbiau: liko iškreipta moralė. Pridėkime prie to nedarbą – štai ir turime Lietuvoje tą padėtį, kurioje esame.

Citata Nr. 6520

Pasaulis yra taip sutvarkytas, kad niekuomet negali pasisekti, jeigu mėginama tyčiomis būti laimingam. Laimės nerandama, jeigu jos ieškoma, ji gali būti tik gero elgimosi ir gerų darbų padarinys. Gi vien laimę savo tikslu laikydamas, žmogus negali būti laimingas.

Citata Nr. 6497

Būti atleistam iš darbo – geriausia kas gali nutikti gyvenime. Tada ne šiaip verkšleni, o kažką iš tikrųjų pakeiti savo gyvenime.

Citata Nr. 6448

Atleidimas nutraukia priežastinio ryšio grandinę, nes žmogus, kuris jums atleidžia, prisiima jūsų padaryto darbo padarinius. Taigi atleidimas visada susijęs su pasiaukojimu.

Citata Nr. 6383

O mylėti gyvenimą per darbą – tai priartėti prie pačių gyvenimo paslapties gelmių.

Citata Nr. 6360

Darbus žmogus visuomet ras darbą.

Citata Nr. 6281

Darbas – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų malonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti tik darbu.

Citata Nr. 6275

Darbas – laimės tėvas.

Citata Nr. 6234

Visas auklėjimo uždavinys – priversti žmogų ne tik dorai elgtis, bet ir džiaugtis tuo, kas dora, ne tik dirbti, bet ir mylėti darbą.

Citata Nr. 6205

Yra žinoma liūdna krizių įveikimo taisyklė – visos neįveiktos krizės linkusios chronizuotis (virsta kūno, psichikos sutrikimais, psichologinėmis problemomis, priklausomybėmis), ir apsunkinti kitų ateinančių gyvenimo krizių įveikimą. Neįveiktos ankstesnės netekties krizės apsunkina išgyvenimus, susijusius su ištinkančiomis naujomis netektimis. Tai, kas nepabaigta (neišgyventa), kai prisideda nauji, su netektimi susiję išgyvenimai, apsunkina sielvarto darbą. Neįveiktų ankščiau įvykusių netekčių ir naujų susikaupimą galime palyginti su perpildytu autobusu – kai pilnas autobusas atliko reisą, bet visi keleiviai, kurie turėjo išlipti, neišlipo, o į autobusą įlipo dar naujų keleivių su sunkiu bagažu. Greičiausiai šis autobusas jei ir pajudės iš vietos, tai netrukus nuo perkrovos sustos ir nebegalės važiuoti.

Citata Nr. 6196

O poete! Tikras kilmingumas suteikiamas giraitėse ir pievose, o ne pilyse ar kardo ašmenimis. Sąlygos griežtos, bet visiems vienodos. Tu privalėsi išeiti iš šio pasaulio ir likti su savo mūza. Tu nežinosi, kokia dabar epocha, kokie papročiai, etiketas, politika, ką žmonės mėgsta, – nuo šiol viską tau duos mūza. Miestuose laiką pasaulis skaičiuoja laidotuvių varpais, o gamtoje amžina laiko eiga matuojama augalų ir gyvūnų kaita, kuri grįsta džiaugsmu, peraugančiu į didesnį džiaugsmą. Dievas taip pat prašo tavęs atsisakyti daugialypio ar dvipusio gyvenimo ir pasitenkinti tuo, ką apie tave kalbės kiti. Jie bus dori ir atsidavę tau ir prisiims atsakomybę už tavo žemiškąjį gyvenimą; jų darbai taip pat bus kilnūs ir prasmingi. Tu ištirpsi gamtoje ir žinosi, kad niekada neperžengsi Kapitolio ar Biržos slenksčio. Pasaulyje daug atsižadėjimo ir nuolankumo, ir jis nori, kad atsižadėtum savęs ir mokytumeisi, – tuomet jis bus tavo; ilgus metus būsi laikomas juokdariu ir storžieviu. Tai bus tavo užuovėja (juk Panas šitaip apsaugojo savo mylimiausią gėlę), ir būsi žinomas tik tokių kaip tu pats, ir jie guos tave švelniausia meile. Tu negalėsi minėti draugų vardų savo eilėse iš nedrąsos, kuri apima artinantis prie švento idealo. O atlygis bus toks, kad idealas pasidarys tau tikras ir kad tikro pasaulio suvokimas kris kaip pavasario lietus – gausus, bet nekeliantis rūpesčių tavo nepažeidžiamai būčiai. Visa žemė bus tavo parkas ir dvaras, jūroje galėsi maudytis ir kur nori plaukti be muitų ir be pavydo; miškus ir upes tu valdysi taip pat ir pajusi, kad kiti yra tiktai keleiviai ir nuomininkai. Tu – tikrasis žemės šeimininkas! Taip pat jūros! Dangaus! Kur tik krinta sniegas, teka vanduo ar skrenda paukščiai, kur diena ir naktis susitinka aušroje, kur mėlynas dangus pilnas debesų ar nusėtas žvaigždžių, kur visos formos perregimos ir gali susijungti su dangaus erdve, kur esama pavojaus ir baimės, ir meilės, ten esama Grožio, gausaus kaip lietus, skirto tau, ir, nors apeitum visą pasaulį, nerastum jame nieko netinkamo ar žemo.

Citata Nr. 6189

Žmogus, pakyląs naktį ir tyliai einąs pas kitą žmogų, yra lyg lobio ieškotojas, mėginąs lyčių sankryžoje iškasti tokią būtiną didžiąją laimę. Ir visuose ištvirkavimuose, visuose gamtai priešinguose iškrypimuose, visuose tuose desperatiškuose ir žlugusiuose mėginimuose atrasti amžiną būties prasmę esama dalelės to ilgesio, kuris gimdo didžius poetus. Čia žmonijos alkis pranoksta ją pačią. Čia tiesiasi rankos į amžinybę. Čia akys veriasi, žvelgia į mirtį ir jos nebijo; čia skleidžiasi beviltiškas didvyriškumas, kurio šlovė ateina ir praeina lyg šypsnys, pražysta ir nuvysta rožė. Čia esama geismo audrų ir lūkesčių štilio; čia esama svajų, tampančių darbais, ištirpusių svajose. Čia nelyg milžiniškuose lošimo namuose laimimas arba pralošiamas jėgų kapitalas.

Citata Nr. 6105

Nuo šiol ateitis priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes mąstyti – reiškia dirbti.

Citata Nr. 6055

Kaip žmonės trokšta laimės, taip jie ir reikalauja laisvės. Tiki, galėdami daryti, ko nori, jie bus laimingi. O mūsų laiku kitaip dar yra. Beveik galėtai sakyti, žmonės tiki būt laimingi, kad nieko dirbti nebereikės. (…) žmogus iš tikrųjų ir nėra laisvas, galėdamas daryti, ką nori, bet tik tada, jeigu jis apreiškia savo esmę.

Citata Nr. 5970

Man yra įsakyta garbinti šv. Aleksandrą. Gal jis ir buvo geras žmogus, bet aš apie jį nieko nežinau, lygiai kaip nežinote ir jūs. Todėl, mielieji broliai, pasiskaitykite šiandien šią Šv. Rašto vietą: „Aleksandras kalvis man yra bloga padaręs, tegul Viešpats atlygina jam pagal jo darbus!“.

Citata Nr. 5917

Elkimės taip, kad mūsų gyvenimas, kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku.

Citata Nr. 5896

Mąstau, kad jeigu tik galėčiau tapt apgailėtina baltaode šiukšle, jei galėčiau patirt juodadarbių neviltį, tada atsirastų priežastis, kodėl aš taip jaučiuos. Priklausyčiau suknistai marksistinei darbo jėgai, atskirtai nuo savo darbo vaisių. Mano apgailėtina būsena įgautų prasmę. To aš ir tenoriu iš gyvenimo: kas šitas skausmas turėtų prasmę.

Citata Nr. 5843

Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti.

Citata Nr. 5756

Dauguma žmonių sugeba atlikti veikiau didžius negu gerus darbus.

Citata Nr. 5737

Verslininkas yra vienintelis žmogus, kuris amžinai atsiprašo už savo darbą.

Citata Nr. 5722

Vyro ir žmonos draugystė kyla iš prigimties. Mat žmogus iš prigimties labiau yra linkęs gyventi dviese negu valstybinėje bendrijoje – tuo labiau kad šeima yra pirmesnė ir būtinesnė negu valstybė, o gimdyti vaikus būdinga visiems gyvūnams. Tačiau kiti gyvūnai poruojasi tik tam, kad atsivestų palikuonių, o žmonės gyvena bendrai ne tik tam, kad gimdytų vaikus, bet ir kad tenkintų kitus kasdieninio gyvenimo poreikius. Čia jau iš karto yra darbo pasidalijimas: vyro darbai kitokie negu moters. Todėl suėję į draugę jie vienas kitam padeda. Taigi šita draugystė teikia ir naudą, ir malonumą, o jei abu [ir vyras, ir žmona] geri, tai draugystė grindžiama dar ir dorybe. Ir vienas, ir kitas turi savo dorybę, ir tuo jie džiaugiasi. Vaikai juos tvirtai susieja. Todėl bevaikiai sutuoktiniai pasidaro vienas kitam svetimi. Juk vaikai yra abiejų bendras turtas – jie ir palaiko tą ryšį. O atsakyti, kaip sugyventi vyrui su žmona ir apskritai draugui su draugu, – tai tas pat kaip atsakyti, kaip įgyvendinti teisingumą. Juk ne tas pats teisingumas bus draugo santykiuose su draugu arba su svetimu, arba su bičiuliu, arba su mokyklos draugu

1 2 3 10
banner