Tag: Arthur Schopenhauer

Citata Nr. 1980

Didžioji žmonijos visų sričių žinių dalis gyvuoja tik popieriuje, knygose – popierinėje žmonijos atmintyje. Todėl tik knygų sankaupa, biblioteka yra vienintelė žmonių giminės viltis ir nesunaikinama atmintis.

Citata Nr. 1828

Senatvėje nėra mielesnės paguodos, kaip suvokti, kad visos jėgos jaunystėje atiduotos darbui, kuris nesensta.

Citata Nr. 1750

Grožis – tai rekomendacinis laiškas, iš anksto mums palankiai nuteikiantis širdis …

Citata Nr. 1680

Neteisėti arba piktavališki veiksmai, to kuris juos atlieka, yra jo valios gyventi ir drauge (…) pažinimo bei kančių mokyklos, kurias jam dar reikės išeiti (…) požymiai [išraiška].

Citata Nr. 1678

Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyro intelektas… Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios…

Citata Nr. 1557

Jei sakyčiau, kad garbė – tai išorinė sąžinė, o sąžinė – tai vidinė garbė, ko gero, ši mintis ne vienam patiktų, bet ji būtų veikiau efektinga formuluotė, nieko tikrai ir išsamiai nepaaiškinanti. Todėl teigiu: objektyviai garbė yra kitų nuomonė apie mūsų vertę, o subjektyviai – mūsų šitos nuomonės baimė.

Citata Nr. 1467

Mūsų laimės ir nelaimės jausmas yra tik proporcija tarp mūsų pretenzijų ir to, kas mums atitenka.

Citata Nr. 1457

…persisotinusiam filisteriui dar lieka tuštybės malonumai, kiekvienam vis skirtingi: vienam – noras aplenkti kitus turtu, visuomenine padėtim, įtakingumu ir valdžia – taip jis įgyja šių žmonių pagarbą; kitam – jei nieko geresnio nepavyksta, bent galimybė sukinėtis tarp tų, kurie panašių dalykų jau turi, ir šildytis jų saulutės atokaitoje (a snob).

Citata Nr. 1383

Net ir per daug nesigilindami pastebėsime esant dviejų žmonių laimės priešų – sielvarto ir nuobodulio. Dar galima pridurti, kad tiek, kiek mums pavyksta atitrūkti nuo vieno, tiek pat priartėjame prie kito, ir priešingai … Išoriniai veiksniai – vargas ir nepritekliai – gimdo sielvartą, o gyvenimas be rūpesčių ir visko pertekus – nuobodulį.

Citata Nr. 1274

Visa meno ir literatūros istorija rodo, kad nuostabiausi žmogaus dvasios kūriniai beveik visuomet būdavo sutinkami nepalankiai ir tol likdavo pasmerkti, kol atsirasdavo šviesesnių protų, ir šiems jie atsiverdavo; tada tie išmaningi, naujų galimybių žmonės iškeldavo tų kūrinių vertę iki tokios aukštumos, kurioje jie paskui, taip išgarsėję, likdavo visam laikui.

Citata Nr. 1230

Apskritai galima teigti, kad juo labiau žmogų traukia kompanijos, juo skurdesnė jo dvasia ir iš viso jis didesnis menkysta.

Citata Nr. 1020

Juk vienatvėje, kur kiekvienam tenka būti tik su savimi, kaip ant delno atsiskleidžia, kas ko vertas: purpuriniais drabužiais vilkįs tuščiagalvis tik ir dūsauja, slegiamas savo menkos, pasigailėjimo vertos individualybės; o didelio proto žmogus gyvų minčių pripildo net pačią nykiausią aplinką.

Citata Nr. 968

Prie to, ką žmogus turi, aš nepriskyriau žmonos ir vaikų, nes jis pats yra jų labiau turimas. Verčiau jau reiktų minėti draugus, bet ir čia turintysis privalo vienodai būti kito turtas.

Citata Nr. 879

Tad nenuostabu, kad tokioje poreikių kupinoje ir kone vien iš poreikių susidedančioje visuomenėje, kokia yra žmonių giminė, labiausiai ir atviriausiai vertinamas, netgi garbinamas turtas’ valdžia – ir ta naudojamasi tik kaip priemone pralobti; todėl ar gali dar ką nors stebinti tai, kad dėl turto išsižadama visko pasaulyje, kad nebėra nieko, dėl ko širdis ir ranka sudrebėtų; toks likimas, pavyzdžiui ištiko filosofiją, kai ji atsidūrė filosofijos profesorių rankose.

Citata Nr. 766

Vaistai negelbsti, jei dozė per didelė, taip pat peikimas ir kritika, kei peržengia teisingumo ribą.

Citata Nr. 705

… sunkumas pasidabinti šlovės vainiku už kūrinius yra atvirkščiai proporcingas kūrinių vartotojų skaičiui – dėl lengvai suprantamų priežasčių. Todėl kur kas sunkiau pelnyti šlovę pamokomais kūriniais nei tokiais, kurie skirti pramogai.

Citata Nr. 674

Kaip meilė gyvenimui iš esmės yra tik mirties baimė, taip žmonių siekimas bendrauti iš tikrųjų nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė.

Citata Nr. 657

Kas mano, kad velniai pasauly laksto raguoti, o kvailiai – pasikabinę po kaklu varpelį, tas neišvengiamai taps jų auka ar nuolatiniu žaisliuku.

Citata Nr. 642

… žmogų vertina pagal darbus ir veiklą, o ne pagal tai, ką pasako koks liežuvis.

Citata Nr. 608

Visos mūsų kančios kyla iš visuomenės, o dvasios ramybė šalia sveikatos sudaro svarbiausią mūsų laimės elementą.

Citata Nr. 585

Kai regime tai, ko neturime, lengvai kyla mintis „O kaip, jei tai būtų mano?“ ir iškart pajuntame neturėjimo kartėlį. Tad dažniau reikėtų klausti: „O kaip, jei tai nebūtų mano?“ Aš manau, mums derėtų retsykiais žvilgtelėti į visa, ką turime, taip, lyg staiga būtume to netekę, ir nesvarbu ko – turto, sveikatos, draugų, mylimosios, žmonos, arklio, šuns ar dar kai ko, nes tikrąją vertę sužinosime ką nors praradę. Taigi, jei priimtume šį siūlomą požiūrį, tai, pirma, visi tie dalykai suteiktų mums kur kas didesnį tiesioginį pasitenkinimą nei iki šiol, ir, antra, priverstų stengtis, kad praradimų nebūtų: saugoti turtą, nepykinti draugų, gerbti žmonos ištikimybę, rūpintis vaikų sveikata ir t. t. Juk blausią dabartį dažnai mėginame praskaidrinti svajonėmis apie galimą sėkmę ir prasimanome tūkstančius tariamų vilčių, kurių kiekvienoje slypi ir galimybė nusivilti; taip visuomet ir būna, kai tos svajonės sudūžta į žiaurią tikrovę. Nepalyginamai išmintingiau savo apmąstymų objektu padaryti daugybę mus tykančių pavojų, ir tai būtų dvejopai naudinga: pirma, padėtų kai kurių nemalonumų išvengti, antra, maloniai nustebintų, jei laukiama negerovė neįvyktų. Juk šiek tiek padrebinę kinkas, visuomet būname gerokai linksmesni. Kai kada labai pravartu įsivaizduoti dideles nelaimes, kurios mus galėtų ištikti, kad paskui lengviau iškęstume tikrai užgriuvusias mažesnes bėdas: prisiminęs anas neįvykusias dideles nelaimes, mes save paguostume. Tačiau dėl šios taisyklės nederėtų nepaisyti anksčiau aptartosios.

banner