Category: Visuomenė

Citata Nr. 7773

Jei nori būti visuomenės dalis, turi apskritai priimti daugumos sprendimus, jei tik nėra didelės priežasties jų nepriimti. Jei aš šiąnakt važiuosiu namo, ir degs raudona šviesa, aš sustosiu, nes taip nusprendė bendruomenė. Nesvarbu., kad yra trečia valanda nakties, ir aš galiu pravažiuoti pro šviesoforą nepagautas, nes nieko aplink nėra. Jei esi visuomenės dalis, perimi elgesio modelius, su kuriais galbūt nesutinki. Bet yra nepriimtinų dalykų, kai pajunti, kad privalai pats sąmoningai pasirinkti, ir kad daugumos sprendimai yra amoralūs. Bet vėlgi, ieškant išganingos formulės, galima labai susikrimsti. Kartais turi nuspręsti, prieštaraudamas savo draugams. Kartais tai bus teisėta, kartais ne. Paprastai tokiems dalykams nėra ir negali būti formulių. Žmogaus gyvenimas per daug komplikuotas, jame per daug dimensijų. Jei nori pažeisti bendruomenės normas, turi turi tam turėti labai svarių priežaščių. Tau tenka uždavinys įrodyti, kad esi teisus, neužtenka tiesiog tarti – „šitaip sako mano sąžinė“. Tai nepakankamas paaiškinimas.

Citata Nr. 7711

Du dalykai daro žmogų panašų į Dievą: gyvenimas visuomenės labui ir teisingumas.

Citata Nr. 7701

Šiandien nėra svarbesnio uždavinio už pilietinės tvarkos atkūrimą tose visuomenėse, kur visagalė valstybė tą tvarką pavertė griuvėsiais. Būtų klaida manyti, kad valdžia gali atlikti šį uždavinį. Pilietinė visuomenė gimsta iš spontaniškų ir žmogiškų laisvos tautos veiksmų… Moralinį visuomenės audinį lengviau sunaikinti, negu kruopščiai jį sukurti ir perduoti iš kartos į kartą. Nėra jokios abejonės, kad laisvė ilgai netvers, jei nebus imtasi šio uždavinio.

Citata Nr. 7189

Aš taip toli išėjau į didįjį vienatvės vandenyną, į kurį įteka visuomenės upės, kad dažniausiai mane pasiekdavo tik geriausios jų nuosėdos.

Citata Nr. 7143

Tačiau kad ir kur pasuktų žmogus, kiti persekios jį ir mėgins pačiupti jį nešvariomis letenomis ir, jei tik pajėgs, vers jį būti savo beviltiškos ir paikos visuomenės nariu.

Citata Nr. 7090

Pamąstykime: daugeliui iš mūsų atleisti sunku tik todėl, kad mums įdiegta, jog atleidimas – tai vienkartinis veiksmas, kurį privalu atlikti iškart, vienu gaistu. Bet taip nėra. Atleidimas – tai daugiasluoksnis, daugiapakopis procesas. Mūsų visuomenėje įsišaknijusi nuostata, neva atleidimas turįs būti šimtaprocentinis reikalas: viskas arba nieko, atleidi arba ne. Dar mus moko, neva atleisti – tai užmerkti akis ir elgtis taip, lyg nieko blogo ir nebuvo. Tai irgi neteisinga.

Citata Nr. 7078

Nepastebėti asmeninių individo negandų – būdingas pažeistos dvasios ir pažeistos visuomenės požymis.

Citata Nr. 7044

Darbas yra tai, be ko žmonija negalėtų gyventi, tačiau visais laikais žmonės stengėsi savo darbą palengvinti. Ir visai ne iš tingėjimo, o todėl, kad norėjo kuo greičiau ir geriau patenkinti savo poreikius. Darbas buvo tai, kas išlaisvino žmones, – darbo dėka žmonės ėmė geriau maitintis, šilčiau rengtis, greičiau ir toliau keliauti, Tobulėjant darbo priemonėms trumpėjo darbo laikas, todėl žmonėms likdavo daugiau laisvo laiko – menui, kultūrai, religijai, moralei, mąstymui, poilsiui, tobulėjimui. Tik vergovinėse visuomenėse buvo skelbiama, kad viso žmogaus gyvenimo vienintelis tikslas yra darbas, kad žmogaus paskirtis yra ne gyventi, o dirbti … Tačiau visa žmonijos istorija rodo, kad civilizacijos pažanga – tai darbo mažėjimas, o ne didėjimas … Kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo mažesnė jos gyventojų dalis turi dirbti, tuo mažiau joje nekvalifikuoto, juodo, žmogų žeminančio darbo.

Citata Nr. 6989

Silpnumas, dėl kurio vaikas privalo gyventi šeimoje, analogiškas silpnumui, verčiančiam suaugusius žmones burtis į visuomenę.

Citata Nr. 6882

Avių visuomenėje vienas drąsus žmogus sudaro daugumą.

Citata Nr. 6857

Jei nebūtų tokių taškų, kuriuose sutaptų visų interesai, negalėtų būti nė kalbos apie kokią nors visuomenę.

Citata Nr. 6705

Visuomenė, nesiremianti dvasiniais dėsniais, yra tarsi pelkė, o pelkėje gali veistis tik uodai.

Citata Nr. 6661

Šioje knygoje mėginama išsiaiškinti nekrofilijos aistros prigimtį ir ją skatinančias socialines sąlygas. Išvada bus tokia: pagalba neabejotinai gali ateiti tik per radikalias permainas mūsų socialinėje ir politinėje struktūtoje, kurios sugrąžintų žmogui svarbiausią vaidmenį visuomenėje. Kvietimas laikytis "įstatymo ir tvarkos" (o ne gyvenimo ir kūrybos), reikalavimas griežtesnių bausmių nusikaltėliams, taip pat kai kurių "revoliucionierių" smurto ir naikinimo manija yra tik dar keli papildomi pavyzdžiai, rodantys, kokia gali„nga nekrofilijos trauka šiuolaikiniame pasaulyje. Mums reikia sukurti sąlygas, kurios žmogaus – šios neišbaigtos ir netobulos būtybės augimą turėtų kaip svarbiausią visų socialinių pertvarkymų tikslą. Tikra laisvė ir nepriklausomumas bei galas bet kokių formų išnaudotojiškam valdymui yra sąlygos sutelkti gyvenimo meilę, kuri yra vienintelė jėga, galinti nugalėti meilę tam, kas negyva.

Citata Nr. 6313

Daugelis psichologų linkę ypač akcentuoti šeimynines žmonių nerimo ir baimės priežastis, tačiau ne mažiau svarbi yra ir visuomenės įtaka, kadangi visuomenė – tai šeimos šeima. Ir jeigu ji serga, tai visoms joje esančioms šeimoms teks kovoti su tokiomis pačiomis negaliomis. Iš vaikystės paveldėjau posakį: cultura cura, kultūra gydo. Jei visuomenės kultūra yra gydanti, joje gyvenančios šeimos taip pat išmoksta gyti; jose būna mažiau nesantaikos, daugiau gerumo ir atlaidumo, mažiau kartėlio, kur kas daugiau gailestingumo ir meilės.

Citata Nr. 6032

Gimdydamas ir maitindamas vaikus, tėvas atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu žmonių giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti.

Citata Nr. 5972

Visuomenėje per daug liūdesio. Žmonės praradę viltį ir tikėjimą šviesesne ateitimi, jie nusivylę, juos slegia baimė ir neviltis. Mes turime juos ištraukti iš baimės ir nevilties, išvaduoti iš nuobodulio, sugrąžinti jiems tikėjimą šviesesne ateitimi. Mes turime atgimti dvasiškai, pakelti žmonių dvasią.

Citata Nr. 5953

Visuomenės pažangos istorija – tai žmonių bendradarbiavimo, siekiant įveikti savo nepakankamumą ir trūkumus, istorija. Visi žino, kad kalba yra socialinis išradimas, bet tik nedaugelis supranta, kad asmeninis nepakankamumas buvo šio išradimo motina.

Citata Nr. 5951

Švietimas kaip visuomeninis reiškinys ar funkcija neturi aiškios prasmės tol, kol neapibrėšime, kokią visuomenę turime.

Citata Nr. 5946

Kalbant apie socialinį tikslingumą reikia nurodyti klaidą, kuriai psichoterapijos srityje pirmiausiai pasidave individualioji psichologija, būtent klaidingą požiūrį, kad tik socialiai korektiškas žmogaus elgesys vertingas. Požiūris, kad vertinga tik tai, kas naudinga visuomenei, neišlaiko kritikos. Jis labai nuskurdintų žmogaus būtį vertybių požiūriu. Juk nesunku nurodyti ištisas sritis individualių vertybių, t. y. tokių, kurias įgyvendinti galima ir net reikia anapus bet kokios bendruomenės ir nepriklausomai nuo jos.

Citata Nr. 5772

Šeima visada bus visuomenės pagrindas.

Citata Nr. 5745

Kur bebūtum, į kokią visuomenės dykvietę nepatektum, turi susikurti kad ir mažą, bet žydinčią oazę.

1 2 3 5
banner