Category: Valstybė

Citata Nr. 3703

Yra daug lietuvių, išsimokslinusių, kurie galėtų būti naudingi valstybei […] Skaudu, kad, trokšdami dirbti saviesiems, dabar dirbame svetimiesiems.

Citata Nr. 3434

… knygoje „Prabangos karštligė“ („Luxury Fever“) R. Frankas … nagrinėja kitą iracionalumo apraišką … kodėl, valstybei tapus turtingesnei, jos piliečiai jaučiasi mažiau laimingi.

Citata Nr. 3278

Žurnalistas gali ir turi parodyti žmonėms tiesos, kuria jie grindžia savo nuomones, netvarumą, ir kritikuodamas bei agituodamas turi skatinti socialinį mokslą kurti praktikoje geriau tinkančias socialinių faktų formuluotes, o valstybės veikėjus paskatinti organizuoti veiksmingesnius socialinius instututus. Kitaip sakant, spauda gali kovoti už tiesos, kurią galima paskelbti laikraščiuose, erdvės praplėtimą. Tačiau vertinant pagal tai, kaip šiandien organizuota socialinė tiesa, galima sakyti, kad spauda nepajėgi kiekviename numeryje pateikti tą žinių kiekį, kurio reikalauja demokratinė visuomeninės nuomonės teorija.

Citata Nr. 3166

Valstybė – tai aš.

Citata Nr. 2916

Esti daug žmonių, apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje.

Citata Nr. 2897

Kaip žmoguje, taip ir valstybėje sunkiausia liga prasideda galvoje.

Citata Nr. 2750

Šiandien iškyla svarbiausias politinis, etinis, socialinis ir filosofinis uždavinys – išlaisvinti individą, nuo valstybės ir tų individualizacijos tipų, kuriuos valstybė per jėgą primeta žmogui. Išlaisvinti individą nuo melagingų identifikavimų (pagal lytį, profesiją, tautybę, mentalitetą), nuo vegetavimo valstybinių institucijų ir jos ir jos ideologijos pavėsyje.

Citata Nr. 2700

Svarbių svarbiausia valstybės veikėjui – nelaikyti svarbiais tų reikalų, kurie nėra svarbūs.

Citata Nr. 2667

Mechanikai žino – kuo didesnis ir sudėtingesnis mechanizmas, kuo daugiau jame ratukų, ašių ir ašelių, tuo jam sunkiau suktis. Pridėk dar pora ratukų ir ašelių – visai sustos, nes energiją išeikvos vidinei trinčiai nugalėti. Lygiai taip ir su valstybės ar savivaldybės aparatu. Tai tarsi devyngalvis slibinas: nukirtus vieną galvą jos vietoje išdyksta trys. Po kiekvieno bandymo sumažinti valstybės aparatą jis kažkodėl padvigubėja.

Citata Nr. 2644

Didysis ir svarbiausias tikslas, dėl kurio žmonės vienijasi į valstybes ir paverčia save pavaldžiais vyriausybėms, yra jų nuosavybės apsauga.

Citata Nr. 2533

Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės… Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis.

Citata Nr. 2508

Valstybė be teisingumo yra tik plėšikų gauja.

Citata Nr. 2489

Valstybė laikoma tokia politinės valdžios forma, kuri ignoruoja atskirų individų interesus ir atsižvelgia tik į didelių gyventojų grupių, sluoksnių ir socialinių klasių siekius. Tačiau tai ne visai tiesa. Valstybinė valdžia tokia stipri ir visaapimanti vien dėl to, kad ji vienu metu yra individuali ir totali. Kontroliuojami visi: ir žmonių masės, ir atskiri žmonės.

Citata Nr. 2461

Fašizmas gyvenimą supranta kaip kovą, žmogui priklauso užkariauti tokį gyvenimą, sukuriant pirmiausia pačiam savy įrankį (fizinį, moralinį, intelektualinį) tokio gyvenimo statybai. Fašistui viskas yra valstybėje ir niekas neegzistuoja, juo labiau neturi vertės, žmogiškosios ar dvasinės, už valstybės ribų. Šia prasme fašizmas yra totalitarinis, o fašistinė valstybė – visų vertybių sintezė, stiprinanti tautos gyvenimą.

Citata Nr. 2439

Jei gamta turėtų tiek dėsnių, kiek valstybė įstatymų, pats Viešpats Dievas nepajėgtų jos valdyti.

Citata Nr. 2213

Arba vėl pagalvokime, kas išeitų, jeigu kas nors užsimanytų pasirodyti geru karvedžiu arba laivo vairininku, pats toks nebūdamas? Argi toks nesikrimstų, jei nesugebėtų įtikinti aplinkinių, kad sugebės eiti šias pareigas? O jei įtikintų – ar nebūtų dar didesnė nelaimė? … Tokiu pat būdu Sokratas įrodinėdavo, kad … didžių didžiausias apgavikas tas, kuris, būdamas nieko nevertas, įtikina tėvynainius, neva įstengsiąs vadovauti valstybei.

Citata Nr. 2142

Kovodami su kanape, valstybė vis dar švaisto lėšas policijos ir muitinių veiklai, kai pinigai galėtų būti veiksmingiau panaudoti arba nukreipti kitiems, daug tinkamesniems tikslams.

Citata Nr. 2097

Libertarinio socializmo atstovai žengia toliau tvirtindami, kad valstybės galia turi būti eliminuota ir pakeista demokratine industrinės visuomenės organizacija su tiesiogine visų institucijų liaudies kontrole per žmones, kurie dirba šių institucijų darbą ar yratiesiogiai jo veikiami, daugybę darbininkų tarybų, vartotojų tarybų, komunų asamblėjų, regioninių federacijų ir t.t., kuriose atstovaujama tiesiogiai ir yra galimybė jas keisti, taigi atstovaujantieji yra tiesiogiai atsakingi už aiškiai apibrėžtą ir integruotą socialinę grupę, kurios vardu pasisako aukštesnės tvarkos organizacijoje, – tai akivaizdžiai skiriasi nuo mūsiškės atstovavimo sistemos.

Citata Nr. 2094

Visas klausimas dėl pripažįstant valstybės teisę egzistuoti buvo išgalvoti tiktai Izraeliui. Kita vertus žmonės turi teisę egzistuoti. Taigi, žmonės kurie gyvena žemėje – izraelitai ir palestiniečiai – turi teisę gyventi saugiai ir taikoje.

Citata Nr. 2029

Kad ir kokia žmogaus religija būtų asmeniniame gyvenime, valstybės tarnautojui ji negali būti svarbesnė už priesaiką laikytis Konstitucijos ir visų jos dalių, įskaitant Pirmąją Pataisą ir griežtą bažnyčios ir valstybės atskyrimą.

Citata Nr. 1825

Maras buvo iš tokių itin gabių mokinių, kurie nepaisant gabumų, mokytojams visais laikais yra nemieli ir tikra našta, nes jų talentas yra ne iš dirvos dygusi ir iš vidaus augusi pamatuota organinė galia, ne subtili taurinanti geros prigimties, doro kraujo ir doro būdo stigma, o nelyginant kažkoks išoriškas, atsitiktinis, net uzurpuotas arba vogtas dalykas. Prasto būdo, bet didelio proto arba lakios vaizduotės mokinys būtinai įvaro mokytoją į keblią padėtį: jis privalo tokiam mokiniui perteikti žinių bei metodo paveldą ir paruošti jį dalyvavimui dvasios gyvenime – ir negali nejausti, jog tikroji, aukštesnioji jo pareiga būtų kaip tik apsaugoti mokslus ir menus nuo tų, kurie tiktai gabūs; juk ne mokytojas turi tarnauti mokiniui, o abu turi tarnauti dvasiai. Čia yra priežastis, kodėl mokytojai privengia arba tiesiog bijo kai kurių prašmatnių talentų; kiekvienas toksai mokinys iškreipia visą mokymo prasmę ir jos tarnaujamąją esmę. Jei mokinys sugeba tik prašmatnumu spindėti, bet ne tarnauti, tai kiekvienas jo reikalavimas reiškia iš esmės žalą tarnavimui, savotišką dvasios išdavystę. Kai kurių tautų istorijoje žinomi laiko tarpai, kada, giliai pažeidus dvasios tvarką, vadovaujančius bendruomenių, mokyklų, akademijų ir pačių valstybių postus plūste užplūdo tie, kurie buvo tiktai gabūs; visose vietose sėdėjo didžiai talentingi žmonės, kurie visi norėjo valdyti, bet nemokėjo tarnauti. Laiku pažinti tokios rūšies talentus, kol jie dar nėra užgrobę dvasinės veiklos pamatų, ir nepermaldaujamu kietumu nukreipti juos į nedvasinę veiklą, be abejo, dažnai būna labai sunku.

banner