Category: Valdžia

Citata Nr. 1244

Jis buvo sumanus, turėjo šviesų, žvalų protą, jam lengvai ir greitai davėsi visa, ko galima išmokti be didesnio atsidėjimo. Tačiau vis labiau ėmė aiškėti, kad jis turi savanaudiškų sumetimų, dėl kurių ir panorėjo išmokti … meno. Pirmiausia norėjo būti reikšmingas, vaidinti svarbų vaidmenį ir daryti įspūdį, buvo pilnas tuštybės, būdingos gabiems, bet ne pašauktiesiems. Siekė pripažinimo, puikavosi prieš bendraamžius pirmosiomis žiniomis ir sugebėjimais – čia irgi galėjo būti su laiku praeinantis vaikiškumas. Tačiau jis ne tik ieškojo pripažinimo, bet siekė valdyti kitus ir gauti sau naudos; meistras, tatai pastebėjęs, išsigando ir pamažu nugręžė širdį nuo to vaikino.

Citata Nr. 1176

Valdyti reikia ne botagu, o pyragu. Ne su kumščiais dėti, o protingus sprendimus sėdyne išsėdėti. – „Puikus naujas pasaulis“.

Citata Nr. 1103

Dažnai jie remdavosi užkariautojo valdžia – fizine jėga, privertusia daugumą pasitenkinti savo dalimi. Tačiau fizinės jėgos ne visada pakakdavo. Kad žmonės nepradėtų maištauti, reikėdavo užvaldyti ir jų protus. Norint išlaikyti mažumos privilegijas, buvo būtina kontroliuoti žmonių mintis ir jausmus. Bet esant tokiai padėčiai, mažumos vidinis pasaulis iškrypsta lygiai taip pat kaip ir daugumos. Kalinio prižiūrėtojas tampa beveik tokiu pačiu kaliniu. „Elitas“, valdantis tuos, kurie netapo „išrinktaisiais“, pavirsta savo pačių sukurtos priespaudos vergais. Tokiu būdu, ir valdančiųjų, ir valdomųjų protai nukrypsta nuo esminio žmogaus tikslo – žmogiškai jausti ir galvoti, reikšti bei tobulinti įgimtas proto ir meilės galias, kuriom pilnai neišsivysčius, žmogus tampa luošiu.

Citata Nr. 1087

Nedaug yra valdovų, kurie, nesirūpindami doraisiais ir niekindami mokytojus, pajėgtų išlaikyti valdžią.

Citata Nr. 991

Piliečių žudynėmis, draugų išdavimu, neištikimybe, žiaurumu ir veidmainiškumu galima paimti valdžią, bet jokiu būdu ne nusipelnyti šlovę.

Citata Nr. 904

Ne įvykiai turi valdyti politiką, o politika įvykius.

Citata Nr. 879

Tad nenuostabu, kad tokioje poreikių kupinoje ir kone vien iš poreikių susidedančioje visuomenėje, kokia yra žmonių giminė, labiausiai ir atviriausiai vertinamas, netgi garbinamas turtas’ valdžia – ir ta naudojamasi tik kaip priemone pralobti; todėl ar gali dar ką nors stebinti tai, kad dėl turto išsižadama visko pasaulyje, kad nebėra nieko, dėl ko širdis ir ranka sudrebėtų; toks likimas, pavyzdžiui ištiko filosofiją, kai ji atsidūrė filosofijos profesorių rankose.

Citata Nr. 853

Geriau pragare valdyti, nei danguj patarnauti.

Citata Nr. 824

… valdovas lengvai gali patraukti į savo pusę žmones, kurie buvo jam priešiški, kai jis paėmė valdžią, ir kuriems reikalinga jo parama, kad išsaugotų savo padėtį. Dauguma jų yra priversti jam ištikimai tarnauti, nes žino, kad savo uolumu turi išdildyti anksčiau padarytą blogą įspūdį. Todėl valdovams jie naudingesni nei tie, kurie būdami tikri dėl savęs, aplaidžiai atlieka savo pareigas.

Citata Nr. 650

Iš savo patirties klinikose, kaip gydytojas psichoanalitikas, aš seniai įsitikinau (E. Fromm, 1941), kad sadizmo esmė yra aistra neribotai, kaip dievui, valdyti žmones ir daiktus.

Citata Nr. 581

Sakykime, ramiai sėdite namuose. Netikėtai gatvėje pasigirsta veriantis automobilio signalas. Tai truputėli sudirgina. Koks šio sudirginimo tikslas? Visiškai jokio. Tai kodėl jį sukūrėte? Tai ne jūs, o protas. Jis veikė visiškai automatiškai, visiškai pasąmoningai. Bet kodėl jis jį sukūrė? Nes jis laikosi savo pasąmoningo tikėjimo, kad jo priešinimasis, kurį patiriate kaip tam tikrą neigimą ar nepasitenkinimą, kažkokiu būdu panaikins nepageidaujamas aplinkybes. Suprantama, tai visiškas klydimas. Jo sukurtas priešinimasis, šiuo atveju sudirginimas ar pyktelėjimas, daug labiau trikdo, nei pradinė priežastis, kurią jis tikisi panaikinti … Išgirdę šiurkštų ar įžeidžiamą žodį, nepulkite gintis, pykti, neužsisklęskite – tegu jis pralekia pro jus kiaurai. Visiškai nesipriešinkite. Tarsi čia visiškai nėra nieko, ką galima paveikti. Tai yra atlaidumas, sutikimas. Taip tampate nepažeidžiami ir nenugalimi. Galite net pasakyti tam žmogui, kad jo elgesys yra nepriimtinas, jei laikote reikalinga. Tačiau jis nebeturės galios paveikti jūsų vidinės būsenos. Jūs patys save valdysite – savo valdžios nebegalės primesti joks kitas asmuo, o ir protas nebegalės jūsų varinėti. Ar tai būtų automobilio signalas, grubus žmogus, potvynis, žemės drebėjimas ar visų gyvenimo santaupų praradimas – priešinimosi mechanizmai yra tie patys.

Citata Nr. 488

Viešpataujant reikia valdyti galva, o ne širdimi.

Citata Nr. 473

Aukštas vietas užimantys žmonės savo draugus skirsto į grupes: vieni jiems būna naudingi, kiti teikia malonumus, bet vargu ar tie patys tinka abiems dalykams. Mat jie neieško tokių, kurie malonumus sietų su dorybe arba būtų naudingi ir kilniam tikslui, – norėdami turėti malonių draugų, jie ieško sąmojingų, o kita vertus – ypač sumanių jų įsakymų vykdytojų. Tas pats žmogus retai kada turi abu šiuos bruožus. Kaip jau sakėme, dorybingas žmogus yra kartu ir malonus, ir naudingas. Bet aukštą vietą užimančiam žmogui toks nėra draugas, nebent tik tuo atveju, kai valdžios žmogus jį pralenktu ir dorybe. Jei to nebus, nebus ir proporcingos lygybės pranašumo atžvilgiu. Bet dorumu valdovai retai kada būna pranašesni.

Citata Nr. 452

Kai valdovas laikosi elgesio normų ir padorumo taisyklių, žmones lengva valdyti.

Citata Nr. 358

Juo išmintingesnis žmogus, juo daugiau vertina laiką; jis jį laiko brangiu turtu, didele vertybe, kuria gali praturtinti savo gyvenimą. Toks žmogus žino, kad nors ir kažin kaip jam sektųsi gyvenime, ko jis tik siektų – pinigų, valdžios, ar garbės – viskas pareina nuo to, kaip jis praleis laisvą laiką.

Citata Nr. 301

.. mes nepatikime valdžios žmogui, o tik įstatymui, nes žmogus tik sau darytų gera ir virstu tironu.

Citata Nr. 112

Valdžia, pagrįsta nuomone ir vaizduote, trunka kurį laiką. Ši valdžia yra švelni ir savanoriška. O valdžia, pagrįsta jėga, išlieka visada. Tad nuomonė yra pasaulio karalienė, o jėga – tironė.

Citata Nr. 66

Pasaulio istorija – tai varžybos laike, lenktynės dėl pelno, dėl valdžios, dėl turtų, ir jose visados svarbiausia tai, kam užteksią jėgų, laimės arba niekšiškumo nepražiopsoti momento. Tuo tarpu dvasios veikalas, kultūros veikalas, meno veikalas – gryna priešybė, jie visada reiškia ištrūkimą iš laiko pančių, žmogaus šuolį iš savo instinktų ir iš savo inertiškumo purvo į kitą plotmę, į nesusijusią su laiku, išsivadavusią iš laiko jungo, dievišką, visiškai neistorišką ir antiistorišką būtį.

Citata Nr. 31

… gyvenimą valdyti įmanoma tik jį paniekinus.

1 3 4 5
banner