Category: Pažinimas

Citata Nr. 7836

Nežinau didesnio malonumo už pažinimą.

Citata Nr. 7764

Kova kaip tik ir yra geriausias pažinimas. Tu turi dvi galimybes: laimėti arba pralaimėti. Ir vienu, ir kitu atveju kovos rezultatas bus vienodas: pažinimas.

Citata Nr. 7407

Labiau nei sekso ir pinigų žmonėms reikia dviejų dalykų: pripažinimo ir pagyrumų.

Citata Nr. 6885

… pagrindinės formos, kuriomis siela teigdama arba neigdama pažįsta tiesą, yra penkios: menas, mokslinis pažinimas, supratingumas, išmintis ir protas. Čia neįeina spėjimas ir nuomonė, nes jie gali klysti.

Citata Nr. 6752

Įsimylėjusieji laimingi iki prisipažinimo.

Citata Nr. 6311

Jei kas nors atliktų kad ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų minia pavyduolių.

Citata Nr. 6180

Tikėjimas … kyla iš nuolankumo ir pripažinimo, jog nieko nežinome ir šioje visatoje esame mažesni už atomus. Sakau, kad esame menkesni už atomus, nes jie paklūsta būties dėsniams, o mes dėl nežinojimo įžūliai juos neigiame.

Citata Nr. 6075

Visas mūsų pažinimas prasideda nuo pojūčių. Įsivaizduojami daiktai, nepraėję pro pojūčius, tušti ir negimdo tiesos, nebent tik išmones.

Citata Nr. 6041

Nedalių dalykų pažinimas priklauso tai būties sričiai, kurioje negali būti netiesos.

Citata Nr. 5935

Sąmonė juk tik todėl ir yra sąmonė, kad ji atsidaužia į tai, kas yra šalia jos ir kas nuo jos nepriklauso. Be šitokio atsidaužimo ji negalėtų suvokti pati savęs, ir mūsasis Aš niekados neatbustų. Daiktas yra tasai titnagas, į kurį įsiskilia mūsojo Aš savęs pažinimas ir pergyvenimas.

Citata Nr. 5866

Nuostaba ženklina mūsų pažinimo ribą ir įrodo ne tiek daiktų tobulumą, kiek mūsų proto netobulumą.

Citata Nr. 5566

… tikėjimas yra ne pažinimas, bet laisvės aktas, valios išraiška.

Citata Nr. 5492

Didžiausias mąstančio žmogaus džiaugsmas – ištirto dalyko pažinimas ir tylus neištirto garbinimas.

Citata Nr. 4880

Jausmų impulsai yra tai, ką paprastai žmonės vadina emocijomis. Emocijos būna dviejų rūšių: natūralios, arba amžinos, taip pat dirbtinės, arba prigimties deformuotos. Meilė natūrali, ji ateina iš pažinimo ir jai būdinga išlikti evoliucijos raidoje. Neapykanta – tai prigimties iškreipta meilė, arba nemokšiškumo pagimdyta reakcija. Taip matome, kad narsa amžina, o baimė – prigimties iškreiptas narsumas. Gailestingumas amžinas, o apgailestavimas, antipatija, pasišlykštėjimas ir t. t. – tai prigimties deformacijos. Tos, kurios yra amžinos – meilė, narsa, gailestingumas, teisingi ir kilnūs siekiai, – yra Būties Dėsniai, o visa kita – tai, kas prieštarauja Būties Dėsniams.

Citata Nr. 4571

Kas iš pradžių atrodo nuodai, o vėliau – tarytum nektaras, ir kas pažadina žmogų savęs pažinimui, yra dorybės gunos laimė.

Citata Nr. 4492

Žmogaus pozicija, išreikšta klasikinės muzikos, visada ta pati, visada ji remiasi tokiu pat gyvenimo pažinimu ir siekia tokio pat pranašumo prieš atsitiktinumą. Pamatinis klasikinės muzikos požymis: žmogaus būties tragizmo supratimas, susitaikymas su žmogaus dalia, drąsumas, giedra!

Citata Nr. 4105

Patirtis tarytum moko mus, kad tik kvailiai pasitiki, tik kvailiai viską pripažįsta ir viskuo tiki. Jei tai tiesa, tuomet meilė yra pats kvailiausias dalykas, nes jeigu ji nepagrįsta tikėjimu, pasitikėjimu ir pripažinimu, ji nėra meilė.

Citata Nr. 3883

Civilizacijai diktuojant pažinimą, išmintis buvo iš jūsų pagrobta. Jūs pasirinkote žinias, kad užmirštumėte. Pažvelkite, viskas yra tarpusavyje susiję it gyvatė, įsikandusi sau uodegą.

Citata Nr. 3845

Valstybės teisės egzistuoti pripažinimo klausimas buvo išgalvotas tiktai Izraeliui. Kita vertus žmonės turi teisę egzistuoti. Taigi, žmonės kurie gyvena žemėje – izraelitai ir palestiniečiai – turi teisę gyventi saugiai ir taikoje.

Citata Nr. 3647

Žmogaus gyvenimas – tai kelionė jūra į save, tai savęs pažinimas. Žmogaus gyvenimas amžinybės mastu – laivas bekraštėje jūroje, kuriuo plaukdamas žmogus nežino, kas jo laukia už horizonto, už regėjimo ribos, tačiau suvokia, kad jo laivas visada pasieks paskutinį – mirties – uostą.

Citata Nr. 3110

Tikrasis žinojimas yra ne susipažinimas su faktais, kurie daro žmogų tik pedantu, o faktų panaudojimas, kuris daro jį filosofu.

banner