Category: Pavydas

Citata Nr. 7523

Pavydo kancia atsiranda save atidavus mylimajam.Perduodamas gauta siela kitam, blogesniam, mylimasis žemina tave, ir del to kankinamai skaudu: tave tartum žudo niekšingo liudininko akivaizdoje.

Citata Nr. 7351

Draugas nelaimėje užjaučia, laimėje pavydi.

Citata Nr. 7338

Pavyduolis abejoja, kad pajėgs „išlaikyti“ partnerį; kaip tik todėl jis gali jį iš tikrųjų prarasti, nes žmogų, kurio ištikimybe abejoja, stumia į neištikimybę, tiesiog gena į trečio asmens rankas.

Citata Nr. 7263

… tikrasis gėris turėtų būti toks, kurį visi įstengtų turėti kartu, nemažindami ir nepavydėdami, ir kurio niekas negalėtų prarasti prieš savo valią.

Citata Nr. 7077

Kai neigti [ligos diagnozės] ilgiau negalima, atsiranda pyktis, įsiūtis, pavydas ir pagieža. Natūralu, kad kyla antras klausimas: „Kodėl aš?“.

Citata Nr. 6813

Buvau pavargęs, išprotėjęs, užguitas ir kas kartą lipdamas į lėktuvą trokšdavau, kad jis sudužtų. Pavydėjau nuo vėžio mirštantiems žmonėms. Nekenčiau savo gyvenimo. Buvau pavargęs, bodėjausi savo darbu, baldais ir neišmaniau, kaip galėčiau ką nors pakeisti.

Citata Nr. 6809

Pavyduliavimas – riboto proto yda.

Citata Nr. 6749

Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves,žuvį, daug ką… Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais – kraujine dešra, kumpiu, kitus – su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų "produktų", tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač – pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.

Citata Nr. 6460

Nuo pavydo protas ima akti. / Tai tas pats, kaip kad akių netekti.

Citata Nr. 6311

Jei kas nors atliktų kad ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų minia pavyduolių.

Citata Nr. 6196

O poete! Tikras kilmingumas suteikiamas giraitėse ir pievose, o ne pilyse ar kardo ašmenimis. Sąlygos griežtos, bet visiems vienodos. Tu privalėsi išeiti iš šio pasaulio ir likti su savo mūza. Tu nežinosi, kokia dabar epocha, kokie papročiai, etiketas, politika, ką žmonės mėgsta, – nuo šiol viską tau duos mūza. Miestuose laiką pasaulis skaičiuoja laidotuvių varpais, o gamtoje amžina laiko eiga matuojama augalų ir gyvūnų kaita, kuri grįsta džiaugsmu, peraugančiu į didesnį džiaugsmą. Dievas taip pat prašo tavęs atsisakyti daugialypio ar dvipusio gyvenimo ir pasitenkinti tuo, ką apie tave kalbės kiti. Jie bus dori ir atsidavę tau ir prisiims atsakomybę už tavo žemiškąjį gyvenimą; jų darbai taip pat bus kilnūs ir prasmingi. Tu ištirpsi gamtoje ir žinosi, kad niekada neperžengsi Kapitolio ar Biržos slenksčio. Pasaulyje daug atsižadėjimo ir nuolankumo, ir jis nori, kad atsižadėtum savęs ir mokytumeisi, – tuomet jis bus tavo; ilgus metus būsi laikomas juokdariu ir storžieviu. Tai bus tavo užuovėja (juk Panas šitaip apsaugojo savo mylimiausią gėlę), ir būsi žinomas tik tokių kaip tu pats, ir jie guos tave švelniausia meile. Tu negalėsi minėti draugų vardų savo eilėse iš nedrąsos, kuri apima artinantis prie švento idealo. O atlygis bus toks, kad idealas pasidarys tau tikras ir kad tikro pasaulio suvokimas kris kaip pavasario lietus – gausus, bet nekeliantis rūpesčių tavo nepažeidžiamai būčiai. Visa žemė bus tavo parkas ir dvaras, jūroje galėsi maudytis ir kur nori plaukti be muitų ir be pavydo; miškus ir upes tu valdysi taip pat ir pajusi, kad kiti yra tiktai keleiviai ir nuomininkai. Tu – tikrasis žemės šeimininkas! Taip pat jūros! Dangaus! Kur tik krinta sniegas, teka vanduo ar skrenda paukščiai, kur diena ir naktis susitinka aušroje, kur mėlynas dangus pilnas debesų ar nusėtas žvaigždžių, kur visos formos perregimos ir gali susijungti su dangaus erdve, kur esama pavojaus ir baimės, ir meilės, ten esama Grožio, gausaus kaip lietus, skirto tau, ir, nors apeitum visą pasaulį, nerastum jame nieko netinkamo ar žemo.

Citata Nr. 5835

Dažnai pasitaiko, kad moterys, mylinčios savo vyrus netikra meile, būna pavydžios ir griauna jų santykius su draugais. Jos trokšta, kad vyras joms priklausytų visiškai, nes pačios jam iki galo neatsiduoda. Pavydas visada kyla iš meilės trūkumo.

Citata Nr. 5743

Niekada niekam neleisk sumenkinti savęs ir užmesti niūrumo bei pralaimėjimo skraistės ant visos savo dienos. Prisimink, kad pultum ieškoti kaltės, nereikia ypatingo talento, nei pasiaukojimo, Niekas iš šalies negali turėti galios tau, kol pats neprisileisi. Tavo laikas yra per daug vertingas, kad būtų aukojamas ir švaistomas kovoms su žemomis neapykantos jėgomis, pavydu ar pykčiu. Atsargiai saugok savo trapų gyvenimą. Tik Dievas gali sukurti gėlę, tačiau bet kuris kvailas vaikėzas gali ją nuskinti ar sutrypti.

Citata Nr. 5673

Su pavydo vėliava žingsniuoja neapykanta, šmeižtas, išdavystė ir intrigos.

Citata Nr. 5512

Pavydas yra infantilus, tamsus ir reikalingas jausmas. Blogiausiu atveju jis luošina, geriausiu- apvalo.

Citata Nr. 5356

Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina.

Citata Nr. 5176

Savo vyrų visada pavydi negražios moterys. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų.

Citata Nr. 5138

Pavydas – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga.

Citata Nr. 5039

Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves, žuvį, daug ką… Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais – kraujine dešra, kumpiu, kitus – su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų „produktų“, tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač – pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.

Citata Nr. 5031

Smalsumas atsiranda iš pavydo.

Citata Nr. 4943

Bendradarbiaujančioje visuomenėje pavydo nėra, nes nėra reikalo pavydėti.

1 2 3
banner