Category: Nelaimė

Citata Nr. 6905

Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Savo nelaimei, žmogus kūrė save pagal save. Ši puikybė nugramzdino žmoniją į vargų jūrą. Dievas yra didžiausias alchemikas. Jo akivaizdoje visa geležis ir purvas virsta gryniausiu auksu. Lygiai taip pat ir visas blogis virsta gėriu.

Citata Nr. 6883

Kaip iš pypkės viskas eina tik paprastiems, menkos prigimties žmoneliams, didžiavyrio klotis – paniekinti mirtingųjų nelaimes ir baubus. Troškimas visada būti laimingam, noras pereiti per gyvenimą su neapkandžiota siela yra antrosios daiktų prigimties pusės neišmanymas. Tu – didžiavyris. Bet iš kur aš apie tai sužinosiu, jei likimas tau neduoda galimybės parodyti narsą?

Citata Nr. 6803

Nelaimėje paaiškėja, kas tavo draugai.

Citata Nr. 6788

Gyventi laimėje ir žinoti, kad ji nelaimės šaknis, laikytis gyvenimo ir žinoti, kad jame mirties priežastis, – štai įžvalgus požiūris.

Citata Nr. 6772

Niekas pasaulyje neužsitarnauja tokios pagarbos, kaip žmogus, kuris moka vyriškai iškentėti nelaimę.

Citata Nr. 6739

Kaikurių žmonių nelaimė – ne malonumų stoka, o patys malonumai.

Citata Nr. 6706

Bijokime trijų nelaimių: dievų rūstybės, tėvynės išdavystės ir moters meilės.

Citata Nr. 6547

Jeigu dabar, šią akimirką, didžioji dalis žmonijos pradėtų siekti savo laimės daugiau nei kitų nelaimės, po kelerių metų mes gyventume rojuje.

Citata Nr. 6514

Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis.

Citata Nr. 6489

Jei ant galvos akmuo nukrinta, tai tikra nelaimė, o gėda, negarbė, plūdimas ir piktos kalbos tiktai tiek gali būti pavadinti nelaimėmis, kiek mes juos pajuntame. Kas čia blogo, kai visi tave nušvilpia, jei tu pats sau ploji?

Citata Nr. 6467

Vairavimo išgėrus kaina yra nežmoniškai didelė tiek asmeniniu, tiek ekonominiu požiūriu. Apytiksliai pusė visų eismo nelaimių sukeltų mirčių JAV įvyksta dėl to, kad arba vairuotojai, arba pėstieji buvo išgėrę per daug alkoholio…

Citata Nr. 6341

Nelaimingas tas, kuris nemoka išgyventi nelaimių.

Citata Nr. 6323

Norint tinkamai ką nors įvertinti, reikia visada surasti tokį požiūrio tašką, kuris nebūtų tiesiogiai susijęs su vertinamuoju dalyku. Tai ypač pasakytina apie psichologinius klausimus, kurių atžvilgiu mes natūraliai būname šališkesni nei bet kurioje kitoje mokslo šakoje. Pavyzdžiui, kaip galime suvokti savo nacionalinius ypatumus, jei niekada neturėjome galimybės pažvelgti į savo tautą iš šalies? Iš šalies reiškia kitos tautos akimis, bet tam reikia gerai pažinti svetimos kultūros kolektyvinę sielą. Šio asimiliacijos proceso metu paprastai susiduriame su visais tais nepakenčiamais dalykais, kurie sudaro nacionalinius prietarus ir ypatumus. Visa, kas mus erzina kituose, gali padėti mums pažinti save. Angliją tik tuomet suprantu, kai matau, kuo aš, kaip šveicaras, joje išsiskiriu. Europą, mūsų didžiausią problemą, suprantu tik tuomet, kai pamatau, kuo aš, kaip europietis, pasaulyje išsiskiriu.

Citata Nr. 6184

Aš suprantu, jog beprasmiška vengti malonumo vien dėl to, kad jis yra nepasiekiamas kitam, atsisakyti laimės tik todėl. kad kitas yra nelaimingas… Jeigu pamėgintum – tai man aišku kaip dieną – aprėpti mintimis visas negandas, kurios tuo pat metu ištinka žmones žemėje, tau tuoj išlakstytų miegai ir išblėstų šypsena lūpose. Bet mus slegia ir gniuždo ne išgalvotos, ne įsivaizduotos nelaimės; iš tikrųjų sukrėsti žmogų gali tik tai, ką jis pats regi savo užjaučiančiomis akimis. (Citata iš knygos „Širdies nerimas“)

Citata Nr. 6124

Jei turi problemą ir negali jos išspręsti vienas, pažadink ją.

Citata Nr. 6047

Jeigu kas nusikalto – tai jo nelaimė…

Citata Nr. 6039

Nelaimė tampa kertiniu charakterio akmeniu.

Citata Nr. 5956

Geriausias pagalbininkas nelaimėje – ne protas, bet didvyriškumas.

Citata Nr. 5738

Esti vienintelis būdas išspręsti problemą: su ja susigrumti.

Citata Nr. 5668

Visos žmogaus nelaimės kyla iš to, kad jis nenori sėdėti sau tyliai kambary – ten kur jam vieta. (Kvepalai. Vieno žudiko istorija)

Citata Nr. 5661

O pagal ką iš esmės atpažįstame vykėlį! Kad vykęs žmogus malonus mūsų jutimams: kad išdrožtas iš sykiu ir tvirto, ir švelnaus, ir kvapnaus medžio. Jam skanu tik tai, kas jam tinka; vos tik peržengus tinkamumo ribą, jis prarandą malonumą, ūpą. Jis atspėja vaistus nuo visų kenksmų, piktus atsitiktinumus pakreipia savo naudai; kas jo nepražudo, tik sustiprina jį. Iš viso, ką mato, girdi, patiria, jis instinktyviai kaupia savo sumą – jis yra pasirinkimo principas, jam daug kas yra nesvarbu. Jis visada savoj draugijoj, ar bendraudamas su knygomis, su žmonėmis, ar su kraštovaizdžiais: pasirinkdamas, prisiliesdamas, pasitikėdamas jis daro garbę… Į bet kokius dirgesius jis reaguoja lėtai, su neskuba, išugdyta ilgo atsargumo ir priverstinio išdidumo, – tikrindamas jis prisileidžia dirgiklį ir nė neketina eiti o pasitikti. Jis netiki nei „nelaime“, nei „kalte“: visada susidoroja, su savimi, su kitais, jis geba užmiršti, – yra toks stiprus, kad visa jam turi išeiti į gera.

1 2 3 6
banner