Category: Laikas

Citata Nr. 6585

Mes būtume palaiminti, jei visuomet gyventume dabartyje ir naudotumės kiekviena pasitaikančia proga, kaip žolė džiaugiasi kiekvienu nukritusiu rasos lašeliu, ir negaištume laiko praleistų progų išpirkimui, kurį vadiname savo pareigos atlikimu.

Citata Nr. 6557

Žinoma, tie žmonės, kurie neišmano apie gamtą, yra neurotikai, nes jie neprisitaikę prie gyvenimo tikrovės. Jie dar per daug naivūs kaip vaikai, kuriems reikia paaiškinti, kad jie žmonės kaip ir visi kiti. Aišku, to neužtenka neurotikams pagydyti. Jie taps sveiki, kai išbris iš kasdienybės purvo. Vis dėlto jie daug mieliau lieka lindėti tame, ką jie anksčiau buvo išstūmę. Ir kaip jie iš ten išbris, jei analizė nepadeda jiems suprasti, kad egzistuoja kažkas kita ir geresnis, jeinet teorija laiko juos ten įkalintus ir kaip išsilaisvinimo galimybę jiems pateikia tik racionalų arba "protingą" sprendimą – galų gale atsisakyti vaikiškų poelgių? Neįmanoma atsisakyti vieno gyvenimo būdo kartu nepriimant kito. Iš patirties žinau, kad absoliučiai protingas gyvenimo būdas paprastai yra neįmanomas, ypač jei žmogus iš prigimties yra neprotingas kaip neurotikas.

Citata Nr. 6551

Savo jausmus, savo poelgių „svarbą” ir pasekmes aiškiai suvokia tik geri, aprūpinti žmonės, tikintys gyvenimu ir nežengiantys žingsnio, kuriam ir rytoj, ir poryt negalėtų pritarti. Aš neturiu laimės būti vienas iš tokių, aš jaučiu ir elgiuosi kaip žmogus, kuris netiki rytdiena ir kiekvieną dieną laiko paskutine.

Citata Nr. 6535

Naujos idėjos turi tris etapus: – Tai neįmanoma! – Gal ir įmanoma, bet neverta. – Aš visą laiką žinojau, kad tai gera idėja!

Citata Nr. 6515

„Dievas mirė! Dievas mirė viesiems laikams! Ir jį nužudėme – mes! Kaip rasti nusiraminimą – mums, žudikų žudikams! Tai kas buvo pasaulyje šviesiausia, galingiausia, paplūdo kraujais nuo mūsų peilių – kas nuplaus kraują nuo mūsų rankų?… Ar ne per didelė mums to didingojo darbo našta? Galbūt, mes patys turime virsti dievais, kad taptume verti to, ką padarėme?“

Citata Nr. 6493

… dauguma gėriu laiko malonumą, o subtilesni žmonės – supratimą.

Citata Nr. 6487

Utopiečiai ypatingai aukština dvasinius malonumus, juos laiko pirmaisiais ir svarbiausiais džiaugsmais; didžiausia jų dalis, utopiečių manymu, kyla puoselėjant dorybes ir suvokiant, jog tauriai buvo gyventa. Iš kūniškųjų malonumų pirmenybės palmę jie atiduoda sveikatai. Jų nuomone, skanaus valgio, gėrimo ir visko, kas gali teikti tokį smagumą, verta pageidauti, bet tiktai dėl sveikatos.

Citata Nr. 6457

Nepaprasti laikai įteisina nepaprastus poelgius.

Citata Nr. 6415

Iš visų vagių kvailiai patys blogiausi: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. –

Citata Nr. 6407

Sunkiais laikais Dievas visada šansas.

Citata Nr. 6315

Pasirinkti laiką – tai sutaupyti laiko.

Citata Nr. 6307

Taigi [mirtinas] ligonis nori garantijos, kad jis nebus pamirštas. Jis kalba pakeltu balsu, prašo, skundžiasi ir reikalauja dėmesio, galbūt taip paskutinį kartą garsiai sušukdamas: „Aš gyvas, nepamirškite to! Dar girdite mano balsą, aš dar nemiriau!“ Kai ligonis sulaukia pagarbos ir supratimo, dėmesio ir trupučio laiko, jis greitai nustoja šaukęs ir sumažina savo piktus reikalavimus. Jis supras, kad yra vertingas žmogus, turintis vertę, kuriuo rūpinamasi ir kuriam leidžiama, kol jis pajėgia, išlikti maksimaliai aktyviu.

Citata Nr. 6291

Visuomet laiko gali pakakti, jei juo tinkamai naudosies.

Citata Nr. 6290

Vienintelis laikas kurį mes švaistome, tai laikas kurį mes praleidžiame galvodami kokie esame vieniši.

Citata Nr. 6274

Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis,kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jei pats vaikas jį sudegino.

Citata Nr. 6261

Labai nemalonus mūsų laikų reiškinys – tik ribotų žmonių įsitikinimas savo teisumu.

Citata Nr. 6226

Pagrindinė elgesio genetikos pamoka – auginant vaiką svarbiausia yra kelionė, o ne tikslas. Užuot bandę užauginti savo vaikus tokius, kokie, jūsų nuomone, jie turėtų būti, sutelkite dėmesį į tai, kaip džiaugtis kartu praleistu laiku.

Citata Nr. 6197

Vaizduotė visiškai apsvaigina poetą. Veikia ji ir kitus žmones … Simboliai neabejotinai palaiko ir išlaisvina žmones … Todėl poetai yra vaduojantys dievai. Žmonės jų dėka iš tiesų patiria nepažintą jausmą, kad jų pasaulyje esama kito pasaulio ar net daugybės pasaulių; mat, kartą patyręs metamorfozę, įgyji dievišką pojūtį, kad ji niekada nesibaigia.

Citata Nr. 6196

O poete! Tikras kilmingumas suteikiamas giraitėse ir pievose, o ne pilyse ar kardo ašmenimis. Sąlygos griežtos, bet visiems vienodos. Tu privalėsi išeiti iš šio pasaulio ir likti su savo mūza. Tu nežinosi, kokia dabar epocha, kokie papročiai, etiketas, politika, ką žmonės mėgsta, – nuo šiol viską tau duos mūza. Miestuose laiką pasaulis skaičiuoja laidotuvių varpais, o gamtoje amžina laiko eiga matuojama augalų ir gyvūnų kaita, kuri grįsta džiaugsmu, peraugančiu į didesnį džiaugsmą. Dievas taip pat prašo tavęs atsisakyti daugialypio ar dvipusio gyvenimo ir pasitenkinti tuo, ką apie tave kalbės kiti. Jie bus dori ir atsidavę tau ir prisiims atsakomybę už tavo žemiškąjį gyvenimą; jų darbai taip pat bus kilnūs ir prasmingi. Tu ištirpsi gamtoje ir žinosi, kad niekada neperžengsi Kapitolio ar Biržos slenksčio. Pasaulyje daug atsižadėjimo ir nuolankumo, ir jis nori, kad atsižadėtum savęs ir mokytumeisi, – tuomet jis bus tavo; ilgus metus būsi laikomas juokdariu ir storžieviu. Tai bus tavo užuovėja (juk Panas šitaip apsaugojo savo mylimiausią gėlę), ir būsi žinomas tik tokių kaip tu pats, ir jie guos tave švelniausia meile. Tu negalėsi minėti draugų vardų savo eilėse iš nedrąsos, kuri apima artinantis prie švento idealo. O atlygis bus toks, kad idealas pasidarys tau tikras ir kad tikro pasaulio suvokimas kris kaip pavasario lietus – gausus, bet nekeliantis rūpesčių tavo nepažeidžiamai būčiai. Visa žemė bus tavo parkas ir dvaras, jūroje galėsi maudytis ir kur nori plaukti be muitų ir be pavydo; miškus ir upes tu valdysi taip pat ir pajusi, kad kiti yra tiktai keleiviai ir nuomininkai. Tu – tikrasis žemės šeimininkas! Taip pat jūros! Dangaus! Kur tik krinta sniegas, teka vanduo ar skrenda paukščiai, kur diena ir naktis susitinka aušroje, kur mėlynas dangus pilnas debesų ar nusėtas žvaigždžių, kur visos formos perregimos ir gali susijungti su dangaus erdve, kur esama pavojaus ir baimės, ir meilės, ten esama Grožio, gausaus kaip lietus, skirto tau, ir, nors apeitum visą pasaulį, nerastum jame nieko netinkamo ar žemo.

Citata Nr. 6186

Apgaudinėti save – visų blogiausia; mat tada apgaudinėtojas visą laiką būna šalia apgaudinėjamojo.

Citata Nr. 6178

Tas pats daiktas ne visą laiką būna malonus, nes mūsų prigimtis nėra vienalytė – joje yra dar ir kažkas kita; dėl to mes esame pasmerkti išnykti. Todėl jeigu viena mūsų prigimties dalis ką nors daro, tai būna priešinga kitai tos prigimties daliai, bet jeigu abi tos dalys susilygina, tada veikla neatrodo nei maloni, nei nemaloni. Jeigu prigimtis būtų vienalytė, tada ta pati veikla visuomet būtų maloniausia.

1 2 3 20
banner