Category: Garbė

Citata Nr. 2252

Kiekvienas gyvis tampa godus ir plėšrus arba bijodamas nepriteklių, arba, kaip žmogus, dėl išdidumo, kurio skatinamas laiko sau už garbę pralenkti kitus ir pasigirti nereikalingais savo turtais.

Citata Nr. 2171

Garbė tam, kuris padaro pajuokos objektu engėjus, sužadindamas pasibjaurėjimą jais.

Citata Nr. 2067

Nepasotinamas garbės troškimas užtemdo protą, ir žmogus nepastebi jam gresiančio pavojaus.

Citata Nr. 1914

Jei tave apleido godumas – baisiausia giminės liga, garbės troškimas ilgai nedels.

Citata Nr. 1872

Kaip garbė noriau lydi jos vengiančius, taip geradarysčių vaisius mieliau nunoksta tiems geradariams, kurie leidžia būti nedėkingiems.

Citata Nr. 1818

Narsumą seka garbė tartum šešėlis.

Citata Nr. 1619

Draugystė, net ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti.

Citata Nr. 1564

Man visada buvo mįslė, kodėl žmonės laiko sau garbe žeminti savo bendrapiliečius.

Citata Nr. 1557

Jei sakyčiau, kad garbė – tai išorinė sąžinė, o sąžinė – tai vidinė garbė, ko gero, ši mintis ne vienam patiktų, bet ji būtų veikiau efektinga formuluotė, nieko tikrai ir išsamiai nepaaiškinanti. Todėl teigiu: objektyviai garbė yra kitų nuomonė apie mūsų vertę, o subjektyviai – mūsų šitos nuomonės baimė.

Citata Nr. 1461

Garbė – štai tikrasis grožis.

Citata Nr. 1391

Didelis garbės troškimas nuo seno protinguosius paversdavo pamišėliais.

Citata Nr. 1318

Meilės pastovumas esti dviejų rūšių: pastovūs esame arba todėl, kad visą laiką aptinkame naujų mylimo žmogaus savybių, vertų meilės, arba todėl, kad pastovumą laikome garbės dalyku.

Citata Nr. 1139

Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbėtrošką.

Citata Nr. 1110

Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla.

Citata Nr. 1088

… per tūkstančius negarbių užropojusius į mėgavimosi garbe būseną, staiga išnyra apgailėtina mintis, jog jie vargo dėl užrašo ant kapo…

Citata Nr. 1030

Pagyrūnas – pajuokos objektas protingiems, garbinimo – kvailiams, skanus kąsnelis pataikūnams ir savo paties garbėtroškos vergas.

Citata Nr. 953

Žudyti vaikus yra nusikaltimas, o žudyti suaugusiuosius – tautinės garbės reikalas.

Citata Nr. 891

Garbingą žmogų galima persekioti, bet negalima nuplėšti jam garbės.

Citata Nr. 585

Kai regime tai, ko neturime, lengvai kyla mintis „O kaip, jei tai būtų mano?“ ir iškart pajuntame neturėjimo kartėlį. Tad dažniau reikėtų klausti: „O kaip, jei tai nebūtų mano?“ Aš manau, mums derėtų retsykiais žvilgtelėti į visa, ką turime, taip, lyg staiga būtume to netekę, ir nesvarbu ko – turto, sveikatos, draugų, mylimosios, žmonos, arklio, šuns ar dar kai ko, nes tikrąją vertę sužinosime ką nors praradę. Taigi, jei priimtume šį siūlomą požiūrį, tai, pirma, visi tie dalykai suteiktų mums kur kas didesnį tiesioginį pasitenkinimą nei iki šiol, ir, antra, priverstų stengtis, kad praradimų nebūtų: saugoti turtą, nepykinti draugų, gerbti žmonos ištikimybę, rūpintis vaikų sveikata ir t. t. Juk blausią dabartį dažnai mėginame praskaidrinti svajonėmis apie galimą sėkmę ir prasimanome tūkstančius tariamų vilčių, kurių kiekvienoje slypi ir galimybė nusivilti; taip visuomet ir būna, kai tos svajonės sudūžta į žiaurią tikrovę. Nepalyginamai išmintingiau savo apmąstymų objektu padaryti daugybę mus tykančių pavojų, ir tai būtų dvejopai naudinga: pirma, padėtų kai kurių nemalonumų išvengti, antra, maloniai nustebintų, jei laukiama negerovė neįvyktų. Juk šiek tiek padrebinę kinkas, visuomet būname gerokai linksmesni. Kai kada labai pravartu įsivaizduoti dideles nelaimes, kurios mus galėtų ištikti, kad paskui lengviau iškęstume tikrai užgriuvusias mažesnes bėdas: prisiminęs anas neįvykusias dideles nelaimes, mes save paguostume. Tačiau dėl šios taisyklės nederėtų nepaisyti anksčiau aptartosios.

Citata Nr. 469

Tikroji garbė – tai pasiryžimas visur ir visada daryti tai, kas naudinga daugumai žmonių.

Citata Nr. 426

Svarbiausia, pats sau nemeluokite. Kas meluoja pats sau ir klausosi savo paties melo, tas ilgainiui jokios tiesos nei savyje, nei aplinkui nebemato, vadinasi, pradeda nebegerbti nei savęs, nei kitų. Nieko nebegerbdamas, nieko ir nebemyli, o neturėdamas meilės ir ieškodamas sau užsiėmimo ir pramogų pasiduoda aistroms bei kūno geiduliams ir nuo savo ydų visai sugyvulėja, o visa tai dėl to, kad be paliovos meluoja ir žmonėms, ir pats sau.

banner