Author: Viktoras Franklis

Citata Nr. 5946

Kalbant apie socialinį tikslingumą reikia nurodyti klaidą, kuriai psichoterapijos srityje pirmiausiai pasidave individualioji psichologija, būtent klaidingą požiūrį, kad tik socialiai korektiškas žmogaus elgesys vertingas. Požiūris, kad vertinga tik tai, kas naudinga visuomenei, neišlaiko kritikos. Jis labai nuskurdintų žmogaus būtį vertybių požiūriu. Juk nesunku nurodyti ištisas sritis individualių vertybių, t. y. tokių, kurias įgyvendinti galima ir net reikia anapus bet kokios bendruomenės ir nepriklausomai nuo jos.

Citata Nr. 5712

Ontologijos požiūriu suprantama, kad sąmoninga būtis susipina su atsakinga būtimi, sudarydamos vienovę, žmogiškosios būties pilnatvę.

Citata Nr. 5539

Pabrėžiant išvaizdos svarbą erotikoje apskritai pervertinamas fizinis „grožis“. Kartu nuvertinamas žmogus. Juk ar moters vertinimas kaip „gražios moters“ iš tikrųjų neslepia pažeminimo, ar toks vertinimas galiausiai nereiškia, kad iš pasigailėjimo geriau nekalbėti apie kitas vertybes, tarkime, dvasines? Juk primygtinis teigiamas vertinimas santykinai žemesnių vertybių srityje žadina įtarimą, kad nutylimas neigiamas vertinimas aukštesnių vertybių požiūriu.

Citata Nr. 5519

Taigi gyventi – vadinasi, imtis atsakomybės teisingai atsakant į gyvenimo klausimus, vykdant jo keliamas užduotis, atliekant tai, ko iš mūsų reikalauja ši valanda. Šis reikalavimas, o kartu su juo ir būties prasmė yra skirtingi kiekvienam žmogui kiekvieną akimirką. Todėl neįmanoma nurodyti bendros žmogaus gyvenimo prasmės, neįmanoma į klausimą apie prasmę atsakyti apskritai. Mūsų aptariamas „gyvenimas“ nėra kažkas miglota, šis gyvenimas kas kartą yra labai konkretus, jo keliami reikalavimai mums taip pat labai konkretūs. Kaip tik šis konkretumas ir nulemia žmogaus likimą. Nevalia lyginti vieno žmogaus su kitu, vieno likimo su kitu – nes aplinkybės nesikartoja, ir kas kartą žmogus kviečiamas elgtis kitaip. Kartais jis privalo veikti, taigi veiksmu formuoti savo likimą, kartais turi pasinaudoti proga ir realizuoti vertybių galimybes išgyvendamas, o kartais reikia tiesiog paklusti likimui. Tačiau kiekviena situacija visuomet yra vienintelė ir nepakartojama, visuomet yra tik vienintelis – teisingas – „atsakymas“ į joje glūdintį klausimą.

Citata Nr. 5505

Tad kas yra žmogus?Žmogus tai būtybė, visada nusprendžianti, kas ji yra.

Citata Nr. 5215

… svarbu ne tai, ko mes dar laukiame iš gyvenimo; daug svarbiau yra tai, ko gyvenimas laukia iš mūsų!

Citata Nr. 5042

Juk tas, kuris laiko savo likimą nulemtu, nepajėgus jį nugalėti.

Citata Nr. 4864

Juk mirties neišvengiamybė siaubinga tik tam, kieno sąžinė nešvari.

Citata Nr. 4789

… pasitvirtina, kad bet koks laimės siekis klaidingas, kad kaip tik perdėtas laimės, malonumo troškimas trukdo patirti laimę ir malonumą. Kitame kontekste jau minėjome, kad iš tikrųjų žmogus siekia ne laimės, kad apskritai jis ieško ne malonumo. Žmogui svarbu ne malonumas savaime, o pagrindas malonumui. Kiek malonumas tampa intencijos turiniu, gal dar ir refleksijos objektu, tiek žmogus išleidžia iš akių pagrindą malonumui, ir atitinkamai malonumas išsprūsta.

Citata Nr. 3583

Kiekvienas turi savo pašaukimą, savo misiją… Ir niekas už jį jos neatliks, o jo gyvenimo niekas nenugyvens. Kiekviena gyvenimo misija yra unikali, taip pat unikali ir galimybė ją įgyvendinti.

Citata Nr. 1906

Valios laisvė susiduria su likimu. Būtent likimu vadiname tai, kas iš esmės nepasiduoda žmogaus laisvei, kam žmogus neturi galios ir už ką nėra atsakingas. Vis dėlto nė akimirkos nepamirštame, kad žmogaus laisvė neįmanoma be likimo, nes apskritai gali atsiskleisti tik juo ir per jį.

Citata Nr. 1755

… žmogaus egzistencijos prasmingumas grindžiamas žmogaus asmenybės ypatingumu ir nepakartojamumu.

Citata Nr. 1659

Vertybių mes negalime išmokti – vertybes turime užgyventi.

Citata Nr. 1605

… valia – tai kaskart aiškiai suvokiamo tikslo, sąžiningo sprendimo ir sąmoningo triūso funkcija. Kol žmogus kartos tą pačią klaidą – prieš mėgindamas ką nors daryti tikėsis nesėkmės, – tol jam ir nesiseks bent jau todėl, kad žmogus nėra linkęs nepateisinti savo lūkesčių. Juolab svarbu nuo pat pradžių vidinę ketinimo formuluotę apsaugoti nuo bet kokio tariamo kontrargumento: įtikinėdamas save žodžiais „nenoriu gerti“, veikiausiai netrukus atrasi įvairiausių prieštaravimų: „bet esu priverstas“, „bet nepajėgiu atsispirti“ ir t.t. Tačiau kaskart tiesiog pakartojęs: „Daugiau negersiu, ir jokių kalbų“, jau pasukai teisingu keliu.

Citata Nr. 1562

Meilė leidžia išgyventi kitą, kaip pasaulį savyje, taip išplėsdama ir mūsų pasaulį.

Citata Nr. 1267

Prieš tūkstančius metų žmonija sugebėjo prasimušti prie tikėjimo vienu Dievu, monoteiszmo, tačiau kur mūsų, kaip vienos žmonijos, savivoka, kurią pavadinčiau monoantropizmu? Kur žmonijos vienovės, peržengiančios bet kokią įvairovę, – nesvarbu, odos ar partijos spalvų, – suvokimas?

Citata Nr. 1254

Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad nusivylimas gyvenimu tėra jausmas, o jausmas niekada negali būti argumentas. Nusižudydamas žmogus neras, ko ieško, neras problemos sprendimo (…) savižudybė neišsprendžia jokios problemos.

Citata Nr. 1101

Paradoksalu, tačiau industrinei visuomenei vis labiau virstant masių visuomene plinta vienišumo pojūtis ir stiprėja poreikis išsikalbėti.

Citata Nr. 1071

Norėdamas ar ne, suvokdamas ar ne, žmogus tiki prasme iki paskutinio atodūsio. Net savižudis tiki prasme – jei ne gyvenimo, tolesnio gyvenimo, tai bent mirties prasme. Tikrai netikėdamas jokia prasme, jis negalėtų nė piršto pajudinti ir vien todėl nenusižudytų.

Citata Nr. 1059

Reikia pripažinti, kad klausimas apie gyvenimo prasmę, ar jis būtų išsakomas, ar keliamas netiesiogiai, yra išties žmogiškas klausimas. Abejonė gyvenimo prasme savaime nėra tiesiog liguistumo apraiška; priešingai, tai tikroji žmogiškosios būties apraiška. Kiekvienas žino gana išsivysčiusius gyvūnus, tam tikrais socialinės organizacijos požymiais, struktūromis, primenančiomis valstybinius darinius, net pranokstančius žmonių visuomenes (pvz., bitės ar skruzdelės); tačiau neįmanoma įsivaizduoti, kad kokiam nors gyvūnui galėtų kilti klausimas apie jo egzistencijos prasmę, taigi ir abejonė savo būtimi. Tik žmogui lemta išgyventi egzistenciją kaip abejotiną, tik jis patiria visą būties abejotinumą.

Citata Nr. 1001

Iš žmogaus reikalaujama ne ištverti gyvenimo beprasmybę, kaip kad moko kai kurie egzistencialistai, bet veikiau pakęsti savo nesugebėjimą racionliai suvokti jo besąlygišką prasmingumą.

banner