Author: Frydrichas Nyčė

Citata Nr. 6927

Klaidinga kiekviena tiesa, kuri nė karto juoko nesukėlė!

Citata Nr. 6922

Jeigu mums tenka pakeisti nuomonę apie kokį nors žmogų, tai be gailesčio suverčiame jam visus nemalonumus, kuriuos dėl to patyrėme.

Citata Nr. 6849

Ten, kur meilė arba neapykanta nevaidina jokio vaidmens, moteris vaidina vidutiniškai.

Citata Nr. 6782

Daug žmonių visą gyvenimą laukia progos parodyti savo gerumą.

Citata Nr. 6650

Žmogui reikia tikslo – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti.

Citata Nr. 6617

Tačiau prekyvietėje – įtikinėjama tik mostais. O argumentai miniai įtarumą kelia.

Citata Nr. 6515

„Dievas mirė! Dievas mirė viesiems laikams! Ir jį nužudėme – mes! Kaip rasti nusiraminimą – mums, žudikų žudikams! Tai kas buvo pasaulyje šviesiausia, galingiausia, paplūdo kraujais nuo mūsų peilių – kas nuplaus kraują nuo mūsų rankų?… Ar ne per didelė mums to didingojo darbo našta? Galbūt, mes patys turime virsti dievais, kad taptume verti to, ką padarėme?“

Citata Nr. 6512

Dievas mirė.

Citata Nr. 6357

Geriausias ginklas kovoti su savo priešu yra kitas priešas

Citata Nr. 6312

Truputis – štai tas pagrindas didžiausios laimės.

Citata Nr. 6065

Meilė gyvenimui – štai kas daro mus filosofais.

Citata Nr. 5871

Mūsų tuštybę sunkiausia pažeisti kaip tik tada, kai užgautas mūsų išdidumas.

Citata Nr. 5803

Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus.

Citata Nr. 5799

Nevykusiai suporintus aš pastebėjau kerštingiausius esant: jie keršija visam pasauliui …

Citata Nr. 5661

O pagal ką iš esmės atpažįstame vykėlį! Kad vykęs žmogus malonus mūsų jutimams: kad išdrožtas iš sykiu ir tvirto, ir švelnaus, ir kvapnaus medžio. Jam skanu tik tai, kas jam tinka; vos tik peržengus tinkamumo ribą, jis prarandą malonumą, ūpą. Jis atspėja vaistus nuo visų kenksmų, piktus atsitiktinumus pakreipia savo naudai; kas jo nepražudo, tik sustiprina jį. Iš viso, ką mato, girdi, patiria, jis instinktyviai kaupia savo sumą – jis yra pasirinkimo principas, jam daug kas yra nesvarbu. Jis visada savoj draugijoj, ar bendraudamas su knygomis, su žmonėmis, ar su kraštovaizdžiais: pasirinkdamas, prisiliesdamas, pasitikėdamas jis daro garbę… Į bet kokius dirgesius jis reaguoja lėtai, su neskuba, išugdyta ilgo atsargumo ir priverstinio išdidumo, – tikrindamas jis prisileidžia dirgiklį ir nė neketina eiti o pasitikti. Jis netiki nei „nelaime“, nei „kalte“: visada susidoroja, su savimi, su kitais, jis geba užmiršti, – yra toks stiprus, kad visa jam turi išeiti į gera.

Citata Nr. 5482

Kai esame pavargę, mus puola mintys, kurias seniai nugalėjome.

Citata Nr. 5477

Kartais pasibjaurėjimą sukelia netgi susižavėjimas; taip būna, kai prie begėdiško asilo ir beždžionės dėl gamtos kaprizo pririštas genijus.

Citata Nr. 5420

O tikro vyro sieloj vaikas slypi: jis žaisti nori. Tad, moterys, atraskit vyre vaiką!

Citata Nr. 5377

Nieko, kas yra, negalima atskirti, nieko nėra nereikalingo – krikščionių ir kitų nihilistų atmestos gyvenimo pusės yra netgi be galo daug aukščiau vertybių hierarchijoje.

Citata Nr. 5373

Menininkai nėra didžios aistros žmonės, nors jie norėtų tai įteigti mums ir įsišneketi patys. Ir dėl dviejų priežasčių: jiems trūksta gėdos prieš save ir jie nesigėdina didžios aistros. Bet, antra, jų vampyras, jų talentas dažniausiai neleidžia švaistyti jėgos tokiu būdu. Turintys talentą kartu yra talento aukos: gyvena vergaudami savo talento vampyrizmui.

Citata Nr. 4971

Pamišę individai – tai labai retas reiškinys, o štai pamišusios grupės, partijos, tautos, epochos – tai tiesiog taisyklė.

1 2 3 4
banner