Author: Clarissa Pinkola Estes

Citata Nr. 7090

Pamąstykime: daugeliui iš mūsų atleisti sunku tik todėl, kad mums įdiegta, jog atleidimas – tai vienkartinis veiksmas, kurį privalu atlikti iškart, vienu gaistu. Bet taip nėra. Atleidimas – tai daugiasluoksnis, daugiapakopis procesas. Mūsų visuomenėje įsišaknijusi nuostata, neva atleidimas turįs būti šimtaprocentinis reikalas: viskas arba nieko, atleidi arba ne. Dar mus moko, neva atleisti – tai užmerkti akis ir elgtis taip, lyg nieko blogo ir nebuvo. Tai irgi neteisinga.

Citata Nr. 7078

Nepastebėti asmeninių individo negandų – būdingas pažeistos dvasios ir pažeistos visuomenės požymis.

Citata Nr. 7035

… [ėdami] nuolatinio pykčio, mes prarandame tikėjimą gėriu. Viltis irgi kažkur išgaruoja. O anapus beviltiškumo paprastai slypi pyktis, po pykčiu – skausmas, o šio priežastys dažniausiai būna vienokia ar kitokia žaizda – kartais visai šviežia, bet dažniausiai – sena, kamuojanti mus nuo labai senų laikų.

Citata Nr. 6313

Daugelis psichologų linkę ypač akcentuoti šeimynines žmonių nerimo ir baimės priežastis, tačiau ne mažiau svarbi yra ir visuomenės įtaka, kadangi visuomenė – tai šeimos šeima. Ir jeigu ji serga, tai visoms joje esančioms šeimoms teks kovoti su tokiomis pačiomis negaliomis. Iš vaikystės paveldėjau posakį: cultura cura, kultūra gydo. Jei visuomenės kultūra yra gydanti, joje gyvenančios šeimos taip pat išmoksta gyti; jose būna mažiau nesantaikos, daugiau gerumo ir atlaidumo, mažiau kartėlio, kur kas daugiau gailestingumo ir meilės.

Citata Nr. 5611

… nebijokite tyrinėti to, kas blogiausia. Dėl to jūsų dvasinės jėgos tiktai sustiprės, nes pasisemsite naujų įžvalgų ir gausite progą iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą ir į save…

Citata Nr. 4920

… tiktai bendras gyvenimas, kartu įveikiant visus pakilimus ir nuosmukius, visas pradžias ir pabaigas, sukuria su niekuo nesulyginamą prieraišumą bei meilę.

Citata Nr. 4891

… meilužiai, mėginantys savo santykius amžinai išlaikyti kibirkščiuojančių dvasios viršūnių lygyje, bus priversti diena iš dienos gyventi sąjungoje, kuri vis labiau stingsta ir stabarėja. Troškimas priversti meilę gyvuoti tiktai pačiais gražiausiais pavidalais dažniausiai galutinai ją numarina.

Citata Nr. 4838

Neretai kūrybinė mūsų veikla lėtėja arba slopsta todėl, kad kažkas mūsų pačių dvasioje labai prastai mus vertina (…) Dažniausiai padėčiai pagerinti pakanka to, kad save, savo sumanymus ir kūrybą imtume vertinti kur kas rimčiau nei ligi tol.

Citata Nr. 4589

… vienatvės prasmė – būti tik su savimi, išgyventi savo vientisumą, pajusti būties pilnatvę. Tai puikus vaistas nuo išsekimo…

Citata Nr. 3745

Kokiai moteriai nepatiktų, užsėdus ant varpeliais išdabinto žirgo, šuoliais pasileisti per bekraštį, slėpiningą žalią mišką? Juk visai žmogiška norėti patirti Rojų dar čia, žemėje. Taigi ego siekia nuostabių išgyvenimų, tačiau bėda ta, kad palaimos troškimo ir begalinio naivumo derinys ne tik nežada norų išsipildymo, bet ir paverčia mus lengvu grobiu plėšrūnui.

Citata Nr. 3343

Būtent tokie iš pradžių būna visi įsimylėjeliai – akli kaip kurmiai.

Citata Nr. 1983

Visuomenė, verčianti žmones žaloti savo sielas, stengiantis atitikti tos visuomenės reikalavimus, labai rimtai serga.

Citata Nr. 1582

… viename iš pačių atšiauriausių pasaulio regionų, itin sunkiomis sąlygomis besiverčianti medžioklių gentis meilę suvokia ne kaip kokį nors flirtą ar neįmantrių ego malonumų vaikymąsi, o kaip apčiuopiamą ryšį, suaustą iš tvirtų it gyslos dvasinių ištikimybės ir ištvermės saitų, kaip sąjungą, padedančią ištverti tiek gausybės, tiek bado laikotarpius, pačias sunkiausias ir pačias lemgviausias dienas. Tokia dviejų būtybių sąjunga yra tarsi savotiška šamanų magijos forma, – tai santykiai, kurių dėka abu individai pažįsta tikrąsias savo galias.

Citata Nr. 1283

Aš tvirtai tikiu, kad pati tikriausia stiprybė remiasi atidumu savo sielai ir pastangomis pažinti jos prigimtį.

Citata Nr. 952

… joks žmogus niekuomet nepadarė, nedaro ir iš principo negali padaryti nieko tokio, kas išeitų už atleidimo ribų. Tai neįmanoma.

Citata Nr. 950

Kai gyvenime viskas kontroliuojama, dažniausiai nebelieka ką kontroliuoti, – nebelieka pačios gyvybės.

Citata Nr. 682

Sapnai dažniausai kompensuoja ar tarsi veidrodis iš pasąmonės gelmių atspindi tai, kas mūsų prarasta arba ką dar reikia pataisyti, subalansuoti. Per sapnus pasąmonė tolydžio siunčia mums perspėjimus bei pamokymus. Taip ši laukinė sapnų šalis tarytum nugrimzdusi legendinė Atlantida išnyra mums bemiegant, drėgna ir garuojanti, ir apgaubia mus (…) lyg gimtoji pastogė. Tai mūsų pažinimo, mūsų savasties žemė.

Citata Nr. 655

Fantazijos būna trejopos. Pirmoji rūšis – kai svajojame vien savo malonumui; tai tarsi savotiški ledai, desertas protui. Antroji rūšis – kryptingas įsivaizdavimas. Tai panašu į planų kūrimą, toks fantazavimas – tarsi pereinamoji pakopa prieš imantis aktyvios veiklos. Šitoks vaizduotės darbas – tai pirmas žingsnis, vedantis į bet kokią sėkmę: psichologinę, dvasinę, finansinę ar kūrybinę. Bet yra dar ir trečia fantazijų rūšis, užkertanti kelią bet kokiam žengimui į priekį. Šitoks fantazavimas kritiniu atveju trukdo mums imtis reikalingų veiksmų (…) kuomet tikimės, kad viskas išsispręs ir susitvarkys tarsi savaime, it burtų lazdele mostelėjus.

Citata Nr. 612

Visų pokyčių pradžia – tiek pasakose, tiek mokslinėje analizėje, tiek asmenybės raidoje – yra teisingas klausimo kėlimas. Tai- tarsi raktas į sąmonės formavimąsi. Tinkamai suformuluotas klausimas visuomet kyla iš pamatinio smalsumo išsiaiškinti tai, kas nuo mūsų slepiama. Klausimai – tai raktai, atveriantys slaptąsias dvasines duris.

Citata Nr. 336

Drąsa reiškia klausyti savo širdies balso.

Citata Nr. 303

Tad nenuostabu, jog ištisus amžius tikėta, esą vienaakiai, šlubiai, bekojai, berankiai ir kitokie luošiai pasižymi nepaprasta išmintimi bei išskirtiniais sugebėjimais. Dėl patirto sužeidimo ar apsigimimo jiems tenka anksti susidurti su tomis dvasios sritimis, kurios šiaip žmogui atsiveria tik gilioje senatvėje (Citata iš knygos „Bėgančios su vilkais“)

banner