Citata Apie Tėvą - Citatos, Mintys, Posakiai


Tapdamas tėvu,žmogus nepasirašo sutarties,bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos.Yra straipsnis,kad tu turi remti savo vaiką,netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą,netgi jei pats vaikas jį sudegino.(Dešimtasis ratas)

Meilė tėvams – visų dorybių pamatas.

Šiais laikais tėvai taip skuba ir siekia karjeros, turtų, kad nebelieka laiko pabūti su vaikais. Tad nenuostabu, kad namai tampa ta vieta, kurioje prasideda pasaulio taikos destrukcija.

Šiuolaikiniai Tipiški Tėvai paverčia vaikų auginimą dvigubai sunkesniu darbu, o Šiuolaikiniai Geriausi Tėvai – turbūt penkis kartus sunkesniu darbu, nei reikėtų.

Kiekvieną vaiką reikėtų mokyti, kad jis lauktų didžiausių pasisekimų, kad jis tikėtų, jog jis taip pat tikrai yra sukurtas pasisekimui, kaip ąžuolas yra sukurtas būti ąžuolu. Tiesiog žiauru, kai tėvai arba mokytojai sako vaikui, kad jis kvailas ir bukaprotis, kad jis nesąs toks, kaip kiti jo amžiaus vaikai. Jie turėtų stengtis įkvėpti jam vilties, pasitikėjimo ir tikėjimo įgimta pasisekimo teise. Vaikus reikėtų taip auklėti, kad jie lauktų didžių dalykų ir tvirtai tikėtų jiems Dievo duota jėga padaryti pasaulyje ką nors vertinga.

Man dar vaikui visados atrodė keista, kad apie mirtį žmonės kalba kitaip negu apie kitus įvykius, ir tik todėl, kad nė vienas niekados nepraneša nieko apie tai, kas jam atsitinka po to. Bet kuo gi skiriasi mirusis nuo žmogaus, kuris surimtėja, atsisako laiko ir užsidaro ramiai pamąstyti apie klausimus, kurie seniai kamuoja? Būdamas tarp žmonių nebegali kartais prisiminti „Tėve mūsų“, tai kaip beatsiminsi kokį nors kitą miglotą ryšį, kuris gal slypi ne žodžiuose, bet įvykiuose? Reikia pasitraukti į nuošalę, į kokią nors neprieinamą tylą, ir gal mirusieji yra tie, kurie išėjo pamąstyti apie gyvenimą.

Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos.

… kiekviename kadaise skriaustame suaugusiajame tūno mažo vaiko baimė, kad, paprieštaravęs tėvų elgesiui, bus nubaustas.Vis dėlto ji tūno tik tol, kol yra nesąmoninga. Sąmoningai patirta ji ilgainiui išsisklaido.

Pažvelgę į nepilnamečius tėvus galime teigti, kad vaikai vaikų auklėti negali. Žmonės taip gyvendami griauna savo šeimas ir viską aplinkui. Kiekvienas yra tarsi reanimacijos palatoje.

Atsargumas – išminties tėvas. – „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“.

Tradicinis sūnų ugdymas (taip yra jau daug tūkstančių metų) grindžiamas artimais tėvo ir sūnaus santykiais – neapsakomai artimais: tėvas moko sūnų amato. Gal tėvas yra siuvėjas, gal dailidė, gal kalvis. Kaip aš mėgstu kartoti, labiausiai pramoninės revoliucijos pažeisti santykiai yra tėvų su sūnumis.

Atsargumas – išminties tėvas.

Manau, vienas svarbiausių veiksnių – noras patikti. Turbūt viskas yra štai taip paprasta. Norime, kad kas nors mus įvertintų. Man atrodo, daugelį mano veiksmų lemia noras kam nors patikti. Nors esu suaugęs žmogus, aš vis dar viliuosi, kad tėvas įvertins daugumą mano laimėjimų. Svarstau: juokinga save vadinti nepriklausoma asmenybe, kai šitaip smarkiai priklausai nuo kitų. Man reikia meilės ir pagyrų, aš noriu, kad man kas nors globėjiškai priešintųsi. Mano galva, nepriklausomų asmenybių apskritai nėra. Gal autistai yra išimtis, nors kai gerai pamąstau, tuo visiškai netikiu. Baisiai įdomu, kaip nepriklausomų asmenybių mitas šitaip išplito.

Penkerių ar šešrių metų vaiką lengva išmokyti optimizmo. Tėvai turi pasakoti jiems, kas gero buvo jų pačių praeityje – ir vaikai pradės mokytis telkti dėmesį į teigiamus dalykus.

Tėvas savo vaikams privalo būti draugas ir patikėtinis, bet ne tironas.

Žmonės yra stumiami būti patriotiškais… paaukojant jų pačių vaikus. Patriotizmas reikalauja ištikimybės vėliavai, tai reiškia klusnumo ir pasiruošimo nužudyti tėvą, motiną, brolį, seserį.

Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, nėra savo krašto pilietis! Įsisąmoninkime – pilietis. Pilies žmogus. Statęs ją, turintis ją, ginantis ją, savo pilį… Mes savo laikome lietuviais. Latviai mus vadina lietuviečiais. Taigi, iš kur kilo šis pavadinimas.

Teprakeikia juos Dievas tėvas, Dievas sūnus ir Dievas šventoji dvasia dabar ir amžių amžiams.

Tėvų žiaurybės – tai ne tik mušimas (nors 90 procentų dabartinių pasaulio gyventojų vaikystėje buvo mušti), bet ir – gal net svarbiau – draugiško dėmesio stoka, bendravimo stoka, vaikų poreikio ir sielos skausmo nepaisymas, beprasmės, iškrypėliškos bausmės, lytinis išnaudojimas, piktnaudžiavimas besąlygiška meile, emocinis šantažas, savivertės žlugdymas ir įvairiausi valdžios naudojimo būdai. Sąrašas begalinis. Blogiausia, kad vaikas turi išmokti visa tai vertinti kaip normalų elgesį, nes kitokio jis nežino. Kiekvienas vaikas besąlygiškai myli tėvus, kad ir ką jam darytų.

Kai tėvai visiškai negerbia savo vaikų teritorijos, tai jų nepagarba tampa triuškinančiu tų pačių vaikų nepilnavertiškumo įrodymu.

Vaikų laimė priklauso nuo tėvų laimės. Čia jos šaltinis ir pagrindas.

Girtavimas – visų ydų tėvas.

Kai esi vaikas ir kai tau kas nors bando kažką neigti, tu išgalvoji tą dalyką, nes neturi progos jo pažinti. Taigi, aš neturėjau progos pažinti savo tėvo, tai išgalvojau ir jį.

Rašau, nes bijau prarasti svarbius žmones: mylimąją, tėvą, sūnų. Velniškai bijau prarasti sūnų, nors niekada ir nesu praradęs. Tačiau vistiek savo novelėse rašau apie sūnaus praradimą, nes labai bijau jo netekti. Manau, tai pasako daugiau negu tai, kad Kurtas Vonegutas buvo mano dėstytojas, kas irgi yra tiesa.

2006 metų gruodžio 13 dieną Bostone, masačiusetso valstijoje, rebeka Raili (Rebecca Riley) buvo peršalusi ir negalėjo užmigti, tad paskambino savo motinai, kuri ją parsivežė į savo namus, davė jai vaistų nuo peršalimo ir dar kelias tabletes, jai paskirtas bipoliniam sutrikimui gydyti, ir pasakė Rebekai, kad ši gali miegoti ant grindų šalia jos lovos. Kai mama pamėgino ją kita rytą pažadinti, ji pamatė, kad dukra mirusi … Rebekos tėvai priprato šerti ją vaistais, kai norėjo ją užčiaupti, jai jiems neduodant ramybės. Abu tėvai buvo pripažinti kaltais dėl Rebekos nužudymo.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4908)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3056)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2254)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2104)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Autoriai (1970)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 4077 (1912)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1855)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1806)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1669)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 3487 (1597)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5708

Sveiki , šiandien yra Trečiadienis, 2019/06/19
banner