Citata Apie Pyktį - Citatos, Mintys, Posakiai


Niekada niekam neleisk sumenkinti savęs ir užmesti niūrumo bei pralaimėjimo skraistės ant visos savo dienos. Prisimink, kad pultum ieškoti kaltės, nereikia ypatingo talento, nei pasiaukojimo, Niekas iš šalies negali turėti galios tau, kol pats neprisileisi. Tavo laikas yra per daug vertingas, kad būtų aukojamas ir švaistomas kovoms su žemomis neapykantos jėgomis, pavydu ar pykčiu. Atsargiai saugok savo trapų gyvenimą. Tik Dievas gali sukurti gėlę, tačiau bet kuris kvailas vaikėzas gali ją nuskinti ar sutrypti.

Taikos mene nėra puolimo. Pasaulyje tiek blogio ir netvarkos todėl, kad žmonės užmiršo, jog viskas kilę iš vieno šaltinio. Sugrįžkime prie pradžios šaltinio ir palikime visas egoistines mintis, tuščius troškimus ir pyktį. Kai tu artimuose žmonėse pradedi ieškoti "gero" ir "blogo", tavo širdyje atsiveria praraja ir į ją įsiveržia neigiamos mintys. Kitų žmonių bandymas, kritikavimas ar varžymasis su jais silpnina tave ir žlugdo.

Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves, žuvį, daug ką… Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais – kraujine dešra, kumpiu, kitus – su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų „produktų“, tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač – pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.

Paprastai kalbant, terorizmo tikslas yra – sėti išgąstį ir baimę. Įsigalėjusi baimė pakertą tikėjimą. Ji susilpnina priešininką iš vidaus, skatina visuomenėje neramumus ir bruzdėjjimą. <…> Terorizmas nėra pykčio ar neapykantos išraiška. Terorizmas yra politinis ginklas. Sugriaukite valdžios neklaidingumo ir nepažeidžiamumo fasadą, ir jūs sugriausite tos visuomenės tikėjimą.

Savitvarda pykčio akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda baimės akimirką.

Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas.

Nieko nenustosi manydamas esąs žemesnis už visus, bet daug pralaimėsi manydamas esąs aukštesnis nors už vieną. Kuklus žmogus naudojasi nuolatine ramybe, išdidžiojo gi širdį nuolat drasko pavydas ir pyktis.

Jei mirštame teigiamai nusiteikę, galime pagerinti savo būsimąjį gimimą, kad ir kokia bloga mūsų karma. O pyktis bei nusiminimas gali smarkiai pakenkti net ir tinkamai gyvenusiajam. Tai reiškia, kad paskutinė priešmirtinė mintis ir emocija daro nepaprastai galingą, lemiamą poveikį mūsų artimiausiai ateičiai.

Ginčydamasis būk ramus, nes pyktis iš klaidos padaro kaltę, o iš tiesų – nemandagumą.

Terorizmas nėra pykčio ar neapykantos išraiška. Terorizmas yra politinis ginklas. Sugriaukite valdžios neklaidingumo ir nepažeidžiamumo fasadą, ir jūs sugriausite tos visuomenės tikėjimą.

Švelnus atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį.

Gyvename kultūroje, kurioje nenorima matyti mirties, baigtinumo, kurioje siekiama išlikti amžinai jaunais ir sveikais. Tačiau žmonės miršta, praradimai lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą, o juos – sunkūs ir prieštaringi jausmai – sielvartas, liūdesys, pyktis, širdgėla, dvasinis skausmas, nerimas, įtampa, baimė. Šiems jausmams išreikšti ir priimti mūsų kultūroje liko labai mažai erdvės. Mažėja papročių, ritualų, kuriais buvo galima remtis išgyvenant netektis. Žmonės vis dažniau pakeičia (slopina) jausmus daiktiniais santykiais, maistu, vaistais. Taip jausmai tampa neišgyvenami, ir įvykus netektims sukelia itin skaudžius padarinius – ligas, sutrikusius santykius, savasties praradimą, uždaro ateities perspektyvos matymą.

Trečias [mirimo] etapas, derybos, yra mažiau žinomas, bet taip pat padeda ligoniui, nors ir neilgam. Jei pirmajame etape ligonis nesugebėjo drąsiai pasitikti lemtį, jei antrajame etape buvo užvaldęs pyktis, nukreiptas į Dievą ir žmones, tai galbūt dabar pavyks pasiekti tam tikrą sandėrį ir nutolinti neišvengiamą įvykį: „Jei Dievas nutarė pasiimti mane iš šio pasaulio ir nebijo mano pylčio, galbūt jis bus maloningesnis jei gražiai paprašysiu.

Džiugesys – tai dangus, po kuriuo klesti viskas, išskyrus pyktį.

Niekas niekuomet nenorės nuo smarkaus kirčio priešui netekti rankos ar neįstengti pakilti po smūgio. O juk pyktis yra kaip tik toks ginklas, jį sunku atšaukti.

Viskas žūva ten, kur likimas leidžia tiek, kiek pataria pyktis.

Juokas yra žmogiškesnis dalykas už pyktį.

Nieko nėra sunkesnio už kvirčus. Pyktis juos skatina. Nieko nėra pražūtingesnio už karą. Galingųjų pyktis juo prasiveržia.

Moterys mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes… Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausiausių prietarų, – vyrams tai negalimi dalykai… Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui… O moterys, jūs esate keisti vaikai!

Pyktis, kad skaudžiau įžeistų, apsimeta gerumu.

Kai supykusiam pyktis praeina, tada jis pyksta pats ant savęs.

Išliejo pyktį ir liko kaip buvęs – tuščias.

Niekas taip nesujaukia mūsų minčių, kaip pyktis.

Slėpti nuo ko nors pyktį, vadinasi, geisti jam bloga.

Pyktis yra tarsi rūgštis, kuri padaro daugiau žalos indui, kuriame laikoma, negu ja apipiltam daiktui ar žmogui.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4908)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3067)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2258)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2106)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Autoriai (1986)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 4077 (1922)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1866)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1808)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1671)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 3487 (1604)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5759

Sveiki , šiandien yra Trečiadienis, 2019/07/17
banner