Citata Apie Pasaulį - Citatos, Mintys, Posakiai


Pasaulyje yra daug džiaugsmų, ir tai, kad žmogus gali vaikščioti, – tik vienas iš jų.

Iš tikrųjų žmogaus gerovei, sakyčiau net – visai jo būčiai – svarbiausia yra tai, kas glūdi arba vyksta jame pačiame … Todėl tie patys išoriniai procesai bei santykiai kiekvieną veikia skirtingai, štai kodėl toje pačioje aplinkoje kiekvienas gyvena vis kitokiame pasaulyje.

Klausimas žmonijai yra – ar gamtos Dievas turėtų valdyti pasaulį pagal savo įstatymus, ar kunigai ir karaliai turėtų valdyti jį remdamiesi išgalvotais stebuklais.

Mokslas ir religija nėra nepriklausomos ir priešingos jėgos. Ne! Jos yra seserys. Ir mokslas, ir religija siekia gražesnio pasaulio. Mokslas siekia sukontroliuoti gamtos jėgas už mūsų, religija kontroliuoja gamtos jėgas mumyse.

Gražus ir net gundomas daiktas valdyti žmones ir išsiskirti iš kitų, bet čia buvo ir demonizmo pavojus, juk pasaulio istorija susideda iš nenusakomos virtinės valdovų, vadų, avantiūristų ir karvedžių, kurie visi, su be galo retomis išimtimis, puikiai pradėjo ir prastai baigė, kurie visi, bent žodžiais, siekė valdžios gerais tikslais, o paskui, susižavėję valdžia ir nuo jos apsvaigę, pamėgo valdžią dėl jos pačios.

Didis tas miestas, kuriame gyvena didis žmogus. Tegu jame būna vos kelios sutriušusios lūšnos, vis tiek jis didžiausias pasaulio miestas.

Žodžiai gali nurodyti žmogų, o veiksmai atskleisti žmogaus vidinį pasaulį.

… vaikai apie mirtį galvoja žymiai daugiau, negu apie tai įsivaizduoja suaugę žmonės. Tačiau be baimės, būdingos suaugusiesiems. Manoma, kad mirties baimę vaikai perima iš suaugusiųjų pasaulio. Vaikų emocinės reakcijos į mirtį stiprumas tiesiogiai priklauso nuo vaiką supančių suaugusiųjų reakcijos, nerimo, susijusio su mirtimi.

… žmogaus egoizmas – vienintelė griaunanti jėga pasaulyje.

Laimė – visų labiausiai nežinomas ir brangiausias turtas pasaulyje.

Ar visą savo likusį gyvenimą norime pardavinėti putojančius gėrimus, ar pamėginti pakeisti pasaulį?

Ramybę pagimdo meilė, supratimas ir tikėjimas. Ramybėje nėra vietos egoizmui ar abejingumui. Ramybė neturi kainos. Ji užsitarnaujama atiduodant dalelę savęs. Užsitarnauta ramybė pasės ramybę mūsų artimųjų širdyse, mūsų bendruomenėje, mieste, šalyje, pasaulyje. Jeigu ramybės nėra viduje, beviltiška jos ieškoti išorėje.

Sunkus gedulas, reakcija į mylimo asmens netektį, reiškiasi tokia pat skausminga nuotaika, domesio išoriniu pasaulio praradimu, – tiek, kiek tasai pasaulis neprimena apie velionį, – netenkama gebėjimo pasirinkti naują meilės objektą, nes tai reikštų iškeisti gedimąjį, – nenorima daryti nieko, kas nesusiję su velioniu. Mums nesunku suvokti, kad toks "Aš" susivaržymas ir apribojimas yra visiško atsidavimo gedului išraiška, kai kitiems ketinimams ir interesams nebelieka jokių išgalių. Tiesą sakant, toks elgesys mums tik todėl neatrodo patologiškas, kad mes gebame jį taip puikiai paaiškinti.

Taikos mene nėra puolimo. Pasaulyje tiek blogio ir netvarkos todėl, kad žmonės užmiršo, jog viskas kilę iš vieno šaltinio. Sugrįžkime prie pradžios šaltinio ir palikime visas egoistines mintis, tuščius troškimus ir pyktį. Kai tu artimuose žmonėse pradedi ieškoti "gero" ir "blogo", tavo širdyje atsiveria praraja ir į ją įsiveržia neigiamos mintys. Kitų žmonių bandymas, kritikavimas ar varžymasis su jais silpnina tave ir žlugdo.

Dėl žmogaus pirmojo nepaklusnumo ir vaisiaus nuo uždrausto medžio, kurio skonis atvedė mirtį į šį pasaulį, ir visas mūsų kančias praradus Edeną.

Mūsų susiskaldžiusiame, pasidalinusiame, kartais be galo žiauriame pasaulyje protiškai neįgalūs žmonės moko mus pasitikėjimo, paprastumo, meilės, vienybės.

Pasaulyje nieko nėra gražesnio ir malonesnio už draugystę; išbraukti iš gyvenimo draugystę – tolygu atimti iš pasaulio saulės šviesą.

Visa, kas parašyta, anksčiau ar vėliau pasiglemžia užmarštis. Visus raštus ir jų užgesimą stebi pasaulio dvasia ir juokiasi. Perskaičius kai kuriuos iš raštų mums yra gera nujausti jų prasmę. Prasmė, kuri nepasirodo visuose raštuose ir vis tiek slapčia juose gyvuoja, visada ta pati.

Viskas pasaulyje kyla iš darbo jėgos.

Šiais laikais tėvai taip skuba ir siekia karjeros, turtų, kad nebelieka laiko pabūti su vaikais. Tad nenuostabu, kad namai tampa ta vieta, kurioje prasideda pasaulio taikos destrukcija.

Švedai taip pat yra viena labiausiai sergančių tautų pasaulyje. Nors apie švedų gerovę plačiai žinomą, o jų tikėjimas cheminiais paliatyvauis vergiškas, žmonės čia šliaužioja keliais prislėgti pareigos, nusivylimo ir visokiausių negalių. Kuo daugiau skiepų vaikams išverčiam į rinką, tuo ligotesni vaikai, kuo daugiau įstatymų ir taisyklių prikaukšima, tuo nuožmesnė visuomenė. Kuo ligotesni vaikai ir nuožmesnė visuomenė, tuo daugiau valdžios atitenka Valstybei ir Kapitalui.

Dabar, kai karą pralaimėjome, mano teisimas, matyt, yra būtinas, tam, kad laiko aplinkybės būtų išaiškintos ir taika pasaulyje garantuota.

Atmink, kad tikriausias, pastoviausias turtas yra asmeninis veiklumas ir produktingas darbas.Pasaulis priklauso apsukriausiems, vikriausiems ir gabiausiems žmonėms.

Kiekviena karta tariasi esanti visai kitokia, negu ankstyvesnioji, bet pagaliau pasirodo, kad ji lygiai tokia pati. Žiūrėdamas į savo gyvenimą dabar matau dažnai klydęs. Taip ir tau bus, kai sulauksi mano metų. Tačiau vis tiek – gyvenk ir klysk. Tai ir yra gyvenimas. Negalvok, kad esi tobulas – tai neįmanoma. Ugdyk tvirtą būdą, kad, atėjus bandymų dienoms, – jų neišvengsi, – galėtum jas vyriškai sutikti. Nesiduok suviliojamas banalių tiesų ir skambių, bet nerealių teorijų. Pakeliauk, pasidairyk po pasaulį, išmok pažinti žmones, pasirink kokį nors darbą, kuris tave traukia, įsimylėk, o jeigu reikia, tai ir pakvailiok, – bet visa tai daryk nuoširdžiai. Svarbiausia – gyventi nuoširdžiai, taip, kad pajustum gyvenimo skonį. Galimas daiktas, kad pasibaigus šiam, mūsų laukia dar ne vienas gyvenimas: jeigu šį gyvenimą nugyvensi viską iš jo paimdamas, tai būsi nusipelnęs kito gyvenimo, jei jis ateis.

Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4908)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3067)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2258)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2106)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Autoriai (1986)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 4077 (1922)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1866)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1808)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1671)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 3487 (1604)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5759

Sveiki , šiandien yra Trečiadienis, 2019/07/17
banner