Tag: citata apie jausmą

Citata Nr. 6018

Garbė – tai didžiulė švarių, stiprių ir teigiamų jausmų sankaupa

Citata Nr. 5985

Jei tau reikia meilės, pasistenk suprasti, kad vienintelis būdas ją gauti yra ją duoti, kad kuo daugiau jos duosi, tuo daugiau gausi ir kad tai gali padaryti tik visas prisipildydamas šio jausmo ir tapdamas magnetu.

Citata Nr. 5894

… egzistuoja pirmapradė kosminė jėga, įgaunanti vieną ar kitą aspektą priklausomai nuo žmogaus organo, kuriame ji reiškiasi. Smegenyse ji virsta intelektu, protavimu; saulės rezginyje arba Hara centre ji tampa pojūčiu ir jausmu; tekėdama raumenų sistema ji tampa judėjimu; pagaliau reikšdamasi per lytinius organus ji virsta potraukiu priešingai lyčiai. Bet visada tai toji pati energija.

Citata Nr. 5718

Aš sukoncentravau savo gyvenimą ne širdyje, kuri gali sudužti, ne jausmuose, kurie atbunka, bet prote, kuris nenusidėvi ir viską pakelia.

Citata Nr. 5669

Protas lavina jausmus.

Citata Nr. 5664

Kultūroje visuomet slypi galimybė išlaisvinti žmogų, padėti susigaudyti gyvenime, galimybė ugdyti skonį, distanciją, pasitikėjimą savimi ir kritiškumą. Kultūra yra žmogaus universalumas, lankstumas, atvirumas kaitai ir laisvei. Ji ugdo žmonių kūrybines galias, lavina skonių įvairovę. Dažniausiai tai yra net ir ne kažkoks konkretus rezultatas. Tai procesas, būsena, refleksija. Jei norite, tai – trūkumo jausmas.

Citata Nr. 5578

[Per dėm racionalizuota sąmonė] … gimdo atsitiktinumo ir beprasmybės jausmą, o šis jausmas trukdo mums gyventi daugiaprasmį gyvenimą, būtiną egzistencijos pilnatvei. Gyvenimas tampa banalus ir nebeatspindi viso žmogaus. (…) Gyvenama lyg vaikštant apsiavus per ankštus batus. Amžinybės matas (…) mūsų gyvenime absoliučiai neegzistuoja.

Citata Nr. 5569

… doras žmogus darbuojasi ir dėl draugų, ir dėl tėvynės, o jeigu reikia, net savo gyvybę atiduoda. Jis atsisakys ir turtų, ir garbingų vietų, ir apskritai tų gėrybių, dėl kurių žmonės kovoja, o sau pasiliks tik kilnumą. Jis verčiau sutiktų trumpai išgyventi stiprius džiaugsmus negu ilgai iš lėto jausti silpną malonumą; jis verčiau norėtų vienerius metus gyventi kilniai negu daugelį metų gyventi kaip pakliuvo, verčiau padaryti vieną kilnų, didingą darbą negu daugybę smulkių darbelių.

Citata Nr. 5345

Žmogus, kuris iki galo nežino, kas jis yra, laikosi įsikabinęs vieno savo įvaizdžio, nes tas įvaizdis suteikia apibrėžtumo, priklausymo tam tikrai grupei ir saugumo jausmą.

Citata Nr. 5297

Padėti kitam žmogui mus gali skatinti kelios asmenybės savybės. Visų pirma tai empatija – kaip žmogaus gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną ir pažvelgti į situaciją to žmogaus akimis.

Citata Nr. 5237

Žmogui blogiausia yra gyventi turint neigiamų jausmų kitų atžvilgiu … jei esate įniršęs, pirmiausia apnuodysite patys save.

Citata Nr. 5133

Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet žmogumi tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti.

Citata Nr. 5121

Meile galima pajausti,bet nepamatyti

Citata Nr. 5101

Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų, kurie egzistavo dar mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“ individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija. Todėl ir kūnas, ir siela pasižymi istoriniu charakteriu ir neranda sau tinkamos vietos jokiuose naujuose, tik ką atsiradusiuose dalykuose. Kitaip tariant, mūsų paveldėti bruožai ne visai jaukiai jaučiasi tokiose situacijose. Mes dar toli gražu neatsikratėme viduramžių, antikos ir primityvumo, kaip to norėtų mūsų psichė. Vietoj to, mes įkritome į pažangos srautą, kuris mus tuo smarkiau neša į ateitį, kuo labiau mes atitrūkstame nuo savo šaknų. Tačiau išsiveržę iš savo praeities, paprastai ją sunaikiname, ir nebelieka nieko, kas mus sustabdytu. Kaip tik šis ryšio su praeitimi praradimas, neturėjimas savo šaknų pagimdė „nepasitenkinimą kultūra“ ir sukėlė tokį skubėjimą, kad gyvenama daugiau ateitimi ir jos chimeriškais auksinio amžiaus pažadais negu dabartimi, kurios mūsų genetinis pagrindas dar nespėjo pasivyti. Nesuvaldomai metamės į tai, kas nauja, spiriami vis didėjančio nepakankamumo, nepasitenkinimo ir neramumo jausmo. Gyvename ne tuo, ką turime, o tuo kas mums žadama ne šiandienos šviesoje, o ateities tamsoje, kur laukiama tikrojo saulės patekėjimo. Nenorime pripažinti, kad kiekvienas geras dalykas turi savo kainą.

Citata Nr. 5100

Ir mintyse, ir jausmuose, net nepaisant to, kad laikas yra realus, suprasti, kad laikas ne svarbiausias yra išminties vartai.

Citata Nr. 5039

Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves, žuvį, daug ką… Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais – kraujine dešra, kumpiu, kitus – su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų „produktų“, tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač – pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.

Citata Nr. 4941

Plačiąja prasme sąmonę galima apibūdinti kaip patyrimą – tavo pojūčių, minčių, jausmų, prisiminimų, fantazijų visumą bet kuriuo laiko momentu. Psichologija gali sėkmingai tyrinėti sąmonės turinį, apibūdinti jos funkcijas ir jom atlikti būtinas savybes bei nurodyti sąmonės egzistavimo sąlygas – gali pasakyti, kas patiriama, kaip patiriama, kokiu tikslu patiriama ir kokios būtinos patyrimo sąlygos. tačiau psichologija nedaug ką gali pasakyti apie tai, kas patiria, kas yra tas "stebėtojas", patirties subjektas.

Citata Nr. 4880

Jausmų impulsai yra tai, ką paprastai žmonės vadina emocijomis. Emocijos būna dviejų rūšių: natūralios, arba amžinos, taip pat dirbtinės, arba prigimties deformuotos. Meilė natūrali, ji ateina iš pažinimo ir jai būdinga išlikti evoliucijos raidoje. Neapykanta – tai prigimties iškreipta meilė, arba nemokšiškumo pagimdyta reakcija. Taip matome, kad narsa amžina, o baimė – prigimties iškreiptas narsumas. Gailestingumas amžinas, o apgailestavimas, antipatija, pasišlykštėjimas ir t. t. – tai prigimties deformacijos. Tos, kurios yra amžinos – meilė, narsa, gailestingumas, teisingi ir kilnūs siekiai, – yra Būties Dėsniai, o visa kita – tai, kas prieštarauja Būties Dėsniams.

Citata Nr. 4854

Aistrą pranoksta tikras jausmas.

Citata Nr. 4810

… nė vienas jausmas – kaip, pavyzdžiui, meilė – nesensta drauge su kūnu. Jausmai – dalis man nepažįstamo pasaulio, tačiau tai pasaulis, kur nėra nei laiko, niu erdvės, nei ribų.

Citata Nr. 4783

Kas kita – dvasinių jėgų kupinas žmogus: jis gyvena pakilų ir reikšmingą minčių gyvenimą; kai tik pasitaiko valandėlė laiko, jis visuomet veikia kažką rimtą ir įdomaus, pats yra tauriausių malonumų šaltinis. Išorinių paskatų jam teikia gamtos reiškiniai ir žmonių gyvenimo stebėjimas, taip pat įvairūs visų laikų ir kraštų žymių žmonių kūriniai, kuriais išties tik jis, atrodo, ir tegali kaip reikiant gėrėtis, juos suprasti ir jausti jų vertę. Taigi šios įžymybės tarsi jam tik ir gyveno, jam tik ir kūrė, visi kiti – vien atsitiktiniai klausytojai, suvokiantys vienas viena, kitas – kita. Tiesa, dėl viso to jam tik prisideda dar vienas poreikis, kurio neturi kiti, – poreikis mokytis, matyti, studijuoti, medituoti, lavintis, taigi atsiranda noras turėti laisvo laiko; teisingai sako Voltaire’as: il n’est de vrais plaisirs qu’avec de vrais besoins[nėra tikro malonumo be tikrų poreikių];

banner