Citata Apie Darbą - Citatos, Mintys, Posakiai


Tas idealus darbas – įdomi profesija, malonūs žmonės, nuostabus atlyginimas, karjeros galimybės, kelionių pasiūlymai… Jis tikrai yra. Leiskitės jo ieškoti! Jis jūsų laukia.

Darbas – tai meilė, kuri visiems matoma. Ir jeigu jūs negalite dirbti su meile, būtų geriau, kad paliktumėte savo darbą ir, sėdėdami prie šventyklos vartų, prašytumėte išmaldos tų, kurie dirba su džiaugsmu.

… doras žmogus darbuojasi ir dėl draugų, ir dėl tėvynės, o jeigu reikia, net savo gyvybę atiduoda. Jis atsisakys ir turtų, ir garbingų vietų, ir apskritai tų gėrybių, dėl kurių žmonės kovoja, o sau pasiliks tik kilnumą. Jis verčiau sutiktų trumpai išgyventi stiprius džiaugsmus negu ilgai iš lėto jausti silpną malonumą; jis verčiau norėtų vienerius metus gyventi kilniai negu daugelį metų gyventi kaip pakliuvo, verčiau padaryti vieną kilnų, didingą darbą negu daugybę smulkių darbelių.

Statulą puošia išvaizda, o žmogų – jo darbai.

Dirbantis žmogus faktiškai neturi laiko kasdieniam savo asmenybės pajautimui, jis net neįstengia palaikyti žmogiškų ryšių su kitais žmonėmis – jis netektų savo vertės darbo rinkoje. Jis neturi laiko būti kas nors kitas, tik mašina. kada gi jis gali prisiminti esąs nemokša, – o tai būtina jo augimui, – jei jam reikia taip dažnai vartoti savo žinias. prieš teisdami jį, turėtume kartais nemokamai jį pamaitinti, aprengti, pastiprinti. Puikiausi mūsų prigimties požymiai it vaisių žiedai gali būti išsaugoti tik subtiliai juos puoselėjant. Deja, mes taip nesielgiame nei savo, nei kitų atžvilgiu.

Anksčiau gatvės būdavo pilnos žmonių su darbo įrankiais, o dabar visi nešasi popierius.

Geras žmogus daugybę gerų darbų daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus.

Poilsiaudamas žmogus persikelia į žmonijos laisvės būseną, kuri išsipildys kada nors ateityje. Žmogaus santykis su gamta ir su kitais žmonėmis yra paremtas harmonija, santarve ir neliečiamumu. Darbas simbolizuoja konfliktą ir disharmoniją; poilsis reiškia kilnumą, santarvę ir laisvę.

Geriausias kompiuteris yra žmogus, ir tai yra vienintelis kompiuteris, kurį masiškai gaminti gali netgi nekvalifikuota darbo jėga.

Tas, kuris kiekvieną rytą susiplanuoja dienos darbus, ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto.

Atmink, kad tikriausias, pastoviausias turtas yra asmeninis veiklumas ir produktingas darbas.Pasaulis priklauso apsukriausiems, vikriausiems ir gabiausiems žmonėms.

Dauguma žmonių mano, kad, jei jie būtų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą, jie būtų laimingesni. Semkitės laimės iš to, ką jūs darote dabar, ir neatidėliokite džiaugsmo ateičiai.

Kiekviena karta tariasi esanti visai kitokia, negu ankstyvesnioji, bet pagaliau pasirodo, kad ji lygiai tokia pati. Žiūrėdamas į savo gyvenimą dabar matau dažnai klydęs. Taip ir tau bus, kai sulauksi mano metų. Tačiau vis tiek – gyvenk ir klysk. Tai ir yra gyvenimas. Negalvok, kad esi tobulas – tai neįmanoma. Ugdyk tvirtą būdą, kad, atėjus bandymų dienoms, – jų neišvengsi, – galėtum jas vyriškai sutikti. Nesiduok suviliojamas banalių tiesų ir skambių, bet nerealių teorijų. Pakeliauk, pasidairyk po pasaulį, išmok pažinti žmones, pasirink kokį nors darbą, kuris tave traukia, įsimylėk, o jeigu reikia, tai ir pakvailiok, – bet visa tai daryk nuoširdžiai. Svarbiausia – gyventi nuoširdžiai, taip, kad pajustum gyvenimo skonį. Galimas daiktas, kad pasibaigus šiam, mūsų laukia dar ne vienas gyvenimas: jeigu šį gyvenimą nugyvensi viską iš jo paimdamas, tai būsi nusipelnęs kito gyvenimo, jei jis ateis.

Žmogus silpnas, todėl visada bando nuo savęs nuslėpti didžiąją Mirties tiesą. Jis nesuvokia, jog tiktai ji skatina gyvenime atlikti pačius didžiausius darbus. Žmogus bijo nuklysti į tamsą, jį siaubingai gąsdina nežinomybė, ir tą baimę įmanoma įveikti tik nepamirštant, kad jo dienos suskaičiuotos. Žmogus nesupranta, jog, susitaikęs su Mirtimi, sugebėtų ryžtis didesniems darbams, pasiekti nepalyginamai didesnių pergalių savo kasdieninėje kovoje, nes neturi ko prarasti – Mirtis neišvengiama … Vis dėlto, kai išeina kalba apie Mirtį, mes negalime nusikratyti senų prietarų, nes nesuvokiame, jog tai dar viena Agapės apraiška.

Gyvenimas – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus darbas.

Kad žmogus ką bedarytų su noru, jam turi būti aiški darbo prasmė.

Šiuolaikiniame gyvenime beveik visiškai nepaisoma laisvalaikio naudos. Mes giriamės turį trumpą darbo dieną ir savaitę, tačiau laisvu laiku nenuveikiame nieko, kuo galėtume iš tikrųjų didžiuotis. Žmonės, kuriems nereikia dirbti, beveik visuomet įsitraukia į alkoholizmą, narkotikus, lošimą ir stebėjimą, kaip kiti gyvena sunkų ir pavojingą gyvenimą. Ne išimtis ir mes patys. Dėl televizijos milijonai amerikiečių gyvena jaudinantį ir pavojingą kitų žmonių gyvenimą. Daugelis valstijų įteisino lošimus ir pačios rengia loterijas. Suvartojama vis daugiau alkoholio ir narkotikų. Galima šitaip nugyventi gyvenimą ir nė trupučio nepasikeisti. Toks laisvo laiko panaudojimas susijęs su tam tikrais pirminiais elgesio procesais, tačiau kitoje aplinkoje tie patys procesai padeda žmonėms atskleisti visus savo gebėjimus ir galimybes.

Tas, kuris tuštiems darbams teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus.

Pažink kas yra Dievas ir pažink kas yra tas, kuris mąsto tavyje; geras žmogus yra gerai atliktas Dievo darbas.

Jausmų impulsai yra tai, ką paprastai žmonės vadina emocijomis. Emocijos būna dviejų rūšių: natūralios, arba amžinos, taip pat dirbtinės, arba prigimties deformuotos. Meilė natūrali, ji ateina iš pažinimo ir jai būdinga išlikti evoliucijos raidoje. Neapykanta – tai prigimties iškreipta meilė, arba nemokšiškumo pagimdyta reakcija. Taip matome, kad narsa amžina, o baimė – prigimties iškreiptas narsumas. Gailestingumas amžinas, o apgailestavimas, antipatija, pasišlykštėjimas ir t. t. – tai prigimties deformacijos. Tos, kurios yra amžinos – meilė, narsa, gailestingumas, teisingi ir kilnūs siekiai, – yra Būties Dėsniai, o visa kita – tai, kas prieštarauja Būties Dėsniams.

Juk turėti iš prigimties tiek, kad galėtum patogiai gyventi vienas, be šeimos, visai nepriklausomas, t. y. be privalomo darbo yra neįkainojama vertybė, nes turtas – tai garantas, sauga nuo žmogaus gyvenimui būdingų ir negandų, išsivadavimas iš visuotinio jungo, tos natūralios žemės vaiko dalios. Tik tokio palankaus likimo atveju esi gimęs laisvas, tik tokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų esi sui juris, savo laiko ir jėgų šeimininkas, galįs kiekvieną rytą pasakyti: "Ši diena yra mano." … Tačiau didžiausią vertę paveldėtas turtas įgyja tada, kai jis atitenka tam, kuris apdovanotas aukštesnėmis dvasios galiomis ir siekia tikslų, neturinčių nieko bendra su turtėjimu: savo skolą jis atlygins žmonijai šimteriopai darydamas ir kurdamas tai, ko niekas kitas neįstangia ir kas visiems išeina į naudą ar net teikia garbę.

Jokia jėga nesuteikia žmogui tiek didybės ir išminties, kaip kolektyvinio, sutartinio, laisvo darbo jėga.

Aš mėgaujuosi darbu, aš mėgaujuosi kiekviena savo profesinio gyvenimo minute.

Pradėto darbo rūpesčiais nedera su žmonėmis dalytis, bet žmonės privalo turėti teisę džiaugtis jo pabaiga.

Bitę visi giria; uodą daužo mušekliu.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4908)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3056)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2254)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2104)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Autoriai (1970)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 4077 (1912)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1855)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1806)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1669)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 3487 (1597)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5708

Sveiki , šiandien yra Antradienis, 2019/06/18
banner