Category: Vaikas

Citata Nr. 801

Vaikai neturi praeities. – „Penktasis kalnas.“

Citata Nr. 749

Stengtis sukurti vaikui laimingą gyvenimą lepinant iš mažų dienų manding neišmintinga.

Citata Nr. 732

Tėvai myli savo vaikus nerimastinga ir atlaidžia meile, kuri juos gadina. Yra kita Meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus.

Citata Nr. 663

… žmones visada reikia žiūrėti kaip vaikus, o kai kuriuos kaip ligonius ligoninėse…

Citata Nr. 630

Blogas tas vaikų auklėtojas, kuris neprisimena savo vaikystės.

Citata Nr. 586

Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose.

Citata Nr. 585

Kai regime tai, ko neturime, lengvai kyla mintis „O kaip, jei tai būtų mano?“ ir iškart pajuntame neturėjimo kartėlį. Tad dažniau reikėtų klausti: „O kaip, jei tai nebūtų mano?“ Aš manau, mums derėtų retsykiais žvilgtelėti į visa, ką turime, taip, lyg staiga būtume to netekę, ir nesvarbu ko – turto, sveikatos, draugų, mylimosios, žmonos, arklio, šuns ar dar kai ko, nes tikrąją vertę sužinosime ką nors praradę. Taigi, jei priimtume šį siūlomą požiūrį, tai, pirma, visi tie dalykai suteiktų mums kur kas didesnį tiesioginį pasitenkinimą nei iki šiol, ir, antra, priverstų stengtis, kad praradimų nebūtų: saugoti turtą, nepykinti draugų, gerbti žmonos ištikimybę, rūpintis vaikų sveikata ir t. t. Juk blausią dabartį dažnai mėginame praskaidrinti svajonėmis apie galimą sėkmę ir prasimanome tūkstančius tariamų vilčių, kurių kiekvienoje slypi ir galimybė nusivilti; taip visuomet ir būna, kai tos svajonės sudūžta į žiaurią tikrovę. Nepalyginamai išmintingiau savo apmąstymų objektu padaryti daugybę mus tykančių pavojų, ir tai būtų dvejopai naudinga: pirma, padėtų kai kurių nemalonumų išvengti, antra, maloniai nustebintų, jei laukiama negerovė neįvyktų. Juk šiek tiek padrebinę kinkas, visuomet būname gerokai linksmesni. Kai kada labai pravartu įsivaizduoti dideles nelaimes, kurios mus galėtų ištikti, kad paskui lengviau iškęstume tikrai užgriuvusias mažesnes bėdas: prisiminęs anas neįvykusias dideles nelaimes, mes save paguostume. Tačiau dėl šios taisyklės nederėtų nepaisyti anksčiau aptartosios.

Citata Nr. 493

Mokykime vaikus tylėti. Kalbėti jie išmoks ir patys.

Citata Nr. 405

Jei vaikui duodamas žaislas, kurio stebuklingumo savo menku proteliu jis nesugeba įvertinti, kurio gražumo savo dar pusiau teprasivėrusiomis akimis negali įžvelgti, tai, užsispyręs, jis tą žaislą sulaužo; jei jis apatiškas – numeta ir nužingsniuoja pas sau lygius draugus.

Citata Nr. 341

… niekas nėra laikomas blogu žmogumi, jeigu jis, priešingai proto sprendimui, nesusivaldo ir per smarkiai siekia kurio nors iš tų dalykų, kurie iš prigimties yra vertingi ir kilnūs, pavyzdžiui, jei kas labiau negu dera rūpinasi garbe arba vaikais, arba tėvais, nes tai visi geri darbai, ir žmonės, kurie jais rūpinasi, yra girami.

Citata Nr. 290

Jeigu moterys įprastų rašyti savo nėštumo dienoraštį, jos konstatuotų, kad vaikas vienokiu ar kitokiu būdu savo gyvenime pakartoja visas per šiuos devynis nėštumo mėnesius jų patirtas būsenas. Bet iš tikrųjų šis pakartojimas vyksta atvirkščia kryptimi, tai yra pojūčiai, kuriuos motina patyrė devintame mėnesyje, pasireikš pirmuoju kūdikio gyvenimo periodu, o tai, ką ji išgyveno aštuntame mėnesyje, pasikartos vėliau… Žmogaus gyvenimo trukmė galėtų būti devyniasdešimt metų, laikant, kad mėnuo motinos įsčiose prilygsta tolesnio gyvenimo dešimtmečiui.

Citata Nr. 178

Vaikų čiauškėjimas – tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai giesmė, tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą.

Citata Nr. 159

Tokie turėtų būti moteris ir vyras: jisai – kariauti pasirengęs, jinai – vaikus gimdyti, tačiau abu – į šokį pasinėrę, tiek galva, tiek ir kojom.

Citata Nr. 155

… savo sielą suvokiame tiktai tada, kai atmetame visas svetimas jai aistras, visą įgytą kultūrą, visokį – ir gerą, ir blogą – turėjimą … Kai tik mes patiriame ryšį su savo siela, tampame paprasti kaip vaikai, o juk tokie ir turėtume būti …

Citata Nr. 143

Atsargumas – vyriausias išminties vaikas.

Citata Nr. 97

Vos tik vaikai tampa paklusnūs, motinos išsigąsta: ar tik nesistengia jie mirti?

Citata Nr. 75

… karaliams verčiau pelnyti ramybę maloningumu, nes nuolatinė rūstybė numalšina keleto asmenų neapykantą, bet skatina visuotinę. Reikia, kad pritrūktų noro siautėti, o ne priežaščių. Priešingu atveju, kaip nukirsti medžiai išleidžia dešimtis atžalų,kaip dauglis augalų apgenimi, kad būtų vešlesni, taip karaliaus nuožmumas, šalindamas priešus, didina jų skaičių. Mat nužudytuosius pakeičia tėvai, vaikai, artimieji, draugai.

Citata Nr. 40

Jei tėvai nori, kad jų vaikai skraidytų aukštai, jie turi elgtis kaip ereliai.

1 4 5 6
banner