• Category Archives: Tikslas

Gražus ir net gundomas daiktas valdyti žmones ir išsiskirti iš kitų, bet čia buvo ir demonizmo pavojus, juk pasaulio istorija susideda iš nenusakomos virtinės valdovų, vadų, avantiūristų ir karvedžių, kurie visi, su be galo retomis išimtimis, puikiai pradėjo ir prastai baigė, kurie visi, bent žodžiais, siekė valdžios gerais tikslais, o paskui, susižavėję valdžia ir nuo jos apsvaigę, pamėgo valdžią dėl jos pačios.

Štai kodėl kortavimas visose šalyse pasidarė svarbiausia visuomenės veikla; jis rodo, ko visuomenė verta ir kad aiškiai bankrutavo mąstymas. Neturėdami minčių, kuriomis galėtų dalytis vieni su kitais, žmonės dalijasi kortomis, stengdamiesi iš partnerio išgvelbti pinigus. Vargšė žmonių giminė! Kad nebūčiau šališkas, pasakysiu, jog kortavimui pateisinti esama visokiausių argumentų: girdi, tai rengiamasi profesinei, dalykinei veiklai, nes čia mokomasi gudriai pasinaudoti atsitiktinai susiklostančiomis aplinkybėmis (kortos) žūtbūt išpešti sau naudos, pratinamasi, siekiant tikslo, išsaugoti savitvardą ir nutaisyti gerą miną žaidžiant blogą žaidimą. Juk esmė čia ta, kad įvairiausiais būdais, visokiausiomis suktybėmis stengiamasi pasisavinti tai, kas priklauso kitam. Bet įprotis taip elgtis lošiant kortomis, įsišaknija ir pereina į praktinį gyvenimą: žmogus šį principą pamažu ima taikyti ir turto – mano tavo – reikaluose; jam pradeda atrodyti, kad kiekvienas pranašumas, kurį jis šią akimirką turi, yra galimas, jei tik nedraudžia įstatymas. Tokių pavyzdžių gyvenime per akis.

Visuomenės istorijoje nuolat susiduriame su mėginimais kurti aristokratiją, ji yra istorijos viršūnė ir vainikas, ir kokia nors aristokratija, kokia nors geriausiųjų valdžia, atrodo tikrasis, nors ir ne visada garsiai pripažįstamas visų mėginimų formuoti visuomenę tikslas ir idealas.

Jūsų gyvenimo kelionė turi išorinį tikslą ir vidinį tikslą. Išorinis tikslas – atvykti į paskyrimo vietą, įvykdyti tam tikrą užduotį, pasiekti tą ar aną, o visa tai yra ateityje. Ir jeigu ta paskyrimo vieta tampa svarbesnė už šią akimirką žengiamą žingsnį, tai jūs visiškai paleidžiate iš akių vidinį kelionės tikslą, kuris neturi nieko bendra nei su kelionės kryptimi, nei su tuo, ką jūs darote, nes svarbu yra tik kaip darote … Kiekvienas išorinis tikslas vieną dieną pasmerktas žlugti, nes jis valdomas visų daiktų ir reiškinių nepastovumo dėsnio. Ir kuo greičiau jūs suprasite, kad išorinis tikslas neteikia ilgalaikio pasitenkinimo, tuo geriau bus jums. Pamatę išorinio tikslo trūkumus, jūs atsisakote savo bergždžių ketinimų tokiu būdu pasiekti laimę ir visas jėgas nukreipiate vidiniam tikslui įgyvendinti.

Tikėjimas ir protas – tai lyg du sparnai, kuriais žmogaus dvasia pakyla į tiesos kontempliavimą. Pats Dievas įkurdino žmogaus širdyje troškimą pažinti tiesą, kurio galutinis tikslas – pažinti Jį patį, idant žmogus, pažindamas ir mylėdamas Dievą, pasiektų visą tiesą ir apie save.

Pirmiausia – turėkite tikslą ir atkakliai jo siekite. Nesvarbu, ar verslo srity, ar sporte – reikia daug ir pasiaukojamai dirbti. Ir ne vienerius metus. Dideli tikslai nėra pasiekiami per vieną dieną… Kartais gali prireikti net dešimtmečių, todėl užsispyrimas ir didžiulis noras dirbti – būtinas. Tuomet visi tikslai pasiekiami!

Paprastai kalbant, terorizmo tikslas yra – sėti išgąstį ir baimę. Įsigalėjusi baimė pakertą tikėjimą. Ji susilpnina priešininką iš vidaus, skatina visuomenėje neramumus ir bruzdėjjimą. <…> Terorizmas nėra pykčio ar neapykantos išraiška. Terorizmas yra politinis ginklas. Sugriaukite valdžios neklaidingumo ir nepažeidžiamumo fasadą, ir jūs sugriausite tos visuomenės tikėjimą.

Plačiąja prasme sąmonę galima apibūdinti kaip patyrimą – tavo pojūčių, minčių, jausmų, prisiminimų, fantazijų visumą bet kuriuo laiko momentu. Psichologija gali sėkmingai tyrinėti sąmonės turinį, apibūdinti jos funkcijas ir jom atlikti būtinas savybes bei nurodyti sąmonės egzistavimo sąlygas – gali pasakyti, kas patiriama, kaip patiriama, kokiu tikslu patiriama ir kokios būtinos patyrimo sąlygos. tačiau psichologija nedaug ką gali pasakyti apie tai, kas patiria, kas yra tas "stebėtojas", patirties subjektas.

… į Tiesą visuomet yra du keliai. Vienas – lygus, patogus, bet ilgas ir vingiuotas. Juo žingsniuojant net viso gyvenimo gali neužtekti. Kitas – status, akmenuotas, pavojingas, kartais – net kvapą gniaužiantis, bet – tiesus. Kas jį pasirenka, tikslą pasieks rizikuodamas, bet – kur kas greičiau. Koks tavo?

Juk turėti iš prigimties tiek, kad galėtum patogiai gyventi vienas, be šeimos, visai nepriklausomas, t. y. be privalomo darbo yra neįkainojama vertybė, nes turtas – tai garantas, sauga nuo žmogaus gyvenimui būdingų ir negandų, išsivadavimas iš visuotinio jungo, tos natūralios žemės vaiko dalios. Tik tokio palankaus likimo atveju esi gimęs laisvas, tik tokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų esi sui juris, savo laiko ir jėgų šeimininkas, galįs kiekvieną rytą pasakyti: "Ši diena yra mano." … Tačiau didžiausią vertę paveldėtas turtas įgyja tada, kai jis atitenka tam, kuris apdovanotas aukštesnėmis dvasios galiomis ir siekia tikslų, neturinčių nieko bendra su turtėjimu: savo skolą jis atlygins žmonijai šimteriopai darydamas ir kurdamas tai, ko niekas kitas neįstangia ir kas visiems išeina į naudą ar net teikia garbę.

Nugalėti geismą – aukščiausia kiekvieno vyro ar moters egzistencijos pastanga. Nenugalėjęs geismo, žmogus negali tikėtis valdyti save … Valdyti viską nevaldant savęs būtų apgaulinga ir nuviltų kaip spalvotas žaislinis mango vaisius – gražus pažiūrėti, bet viduje netikras ir tuščias. Dideli tikslai reikalauja dvasios pastangų ir jėgų. Dvasios galybė ateina iš Dievo malonės, o Dievo malonė niekada nenužengia ant tų, kurie vergauja geismui.

banner