Talentas - Citatos, Mintys, Posakiai


Niekada niekam neleisk sumenkinti savęs ir užmesti niūrumo bei pralaimėjimo skraistės ant visos savo dienos. Prisimink, kad pultum ieškoti kaltės, nereikia ypatingo talento, nei pasiaukojimo, Niekas iš šalies negali turėti galios tau, kol pats neprisileisi. Tavo laikas yra per daug vertingas, kad būtų aukojamas ir švaistomas kovoms su žemomis neapykantos jėgomis, pavydu ar pykčiu. Atsargiai saugok savo trapų gyvenimą. Tik Dievas gali sukurti gėlę, tačiau bet kuris kvailas vaikėzas gali ją nuskinti ar sutrypti.

Menininkai nėra didžios aistros žmonės, nors jie norėtų tai įteigti mums ir įsišneketi patys. Ir dėl dviejų priežasčių: jiems trūksta gėdos prieš save ir jie nesigėdina didžios aistros. Bet, antra, jų vampyras, jų talentas dažniausiai neleidžia švaistyti jėgos tokiu būdu. Turintys talentą kartu yra talento aukos: gyvena vergaudami savo talento vampyrizmui.

Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose.

Gyvenimo sėkmę kur kas labiau garantuoja mokėjimas bendrauti negu talentas.

Lengva daryti tai, kas kitiems sunku, – tai talentas, o daryti tai, ko neįstengia talentas, – tai genijus.

Kelyje iš jaunuolio į vyro amžių yra dvi pagrindinės pakopos: vidinis savojo Aš tapsmas bei įsisąmoninimas ir šio Aš įsitraukimas į visuomenę. Jei jaunuolis paprastas ir neproblemiškas, tai mažiau bus ir kliūčių. Labiau diferencijuotoms ir gabesnėms natūroms čia sekasi sunkiau, o sunkiausia toms, kurioms ypatingas talentas pats savaime kelio nerodo. Kiekvienas gyvenimas yra rizika, ir reikia vis iš naujo atrasti pusiausvyrą tarp asmeninių gabumų bei potraukių ir socialinių reikalavimų; tai niekad nepavyksta be aukų ir klaidų. O ir mes, seniai, tariamai turėję pasisekimą ir įsitvirtinusieji, esame ne anapus abejonių ir klaidų, bet tarp jų.

Talentas – dovana, kurią valdo žmogus, genijus – dovana, valdanti patį žmogų.

Kiekvienas amžius turi pasitenkinti savo talentais.

Nepakanka kovoti su savo trūkumais. Reikia kovoti ir su savo talentais, kad jie augtų.

Ko gero, labiausiai paplitusi klaida – laikyti genijumi žmogų, turintį tik vieną talentą.

Tarp genijaus ir talento toks pat skirtumas, kaip mūrininko ir skulptoriaus.

Kad ir kiek gražbyliaujame apie laisvę, labai mažai padarome, kad asmuo galėtų tobulėti. Kiek amerikiečių galėtų patvirtinti, kad daro tai, ką geriausiai išmano ir kas jiems labiausiai patinka? Kiek galimybių jie turėjo pasirinkti tą sritį, kuri būtų artima jų talentui ar ankstyvoje vaikystėje įgytiems pomėgiams bei gebėjimams?

Niekas pasaulyje neprilygsta atkaklumui. Jo neatstoja talentas; nieko nėra blogiau už talentingą nevykėlį. Jo neatstoja genialumas; neįvertintas genijus yra beveik priežodis. Jo neatstos ir išsilavinimas; pasaulyje pilna išsilavinusių nenaudėlių. Atkaklumas ir ryžtingumas yra visagaliai.

Talento trečdalį sudaro instinktas, trečdalį – atmintis ir trečdalį – valia.

Žmogus, kaip asmenybė yra tuščia vieta, kol neateini ir į jį neįmini… Tada jis sušunka, ima svaidytis dailiomis alegorijomis ir metaforų kupinais keiksmais. Vat šitaip mūsų visuomenė atskleidžia jaunus ir neatrastus talentus…

Nebūtina visiems rodyti savo talentus.

Maras buvo iš tokių itin gabių mokinių, kurie nepaisant gabumų, mokytojams visais laikais yra nemieli ir tikra našta, nes jų talentas yra ne iš dirvos dygusi ir iš vidaus augusi pamatuota organinė galia, ne subtili taurinanti geros prigimties, doro kraujo ir doro būdo stigma, o nelyginant kažkoks išoriškas, atsitiktinis, net uzurpuotas arba vogtas dalykas. Prasto būdo, bet didelio proto arba lakios vaizduotės mokinys būtinai įvaro mokytoją į keblią padėtį: jis privalo tokiam mokiniui perteikti žinių bei metodo paveldą ir paruošti jį dalyvavimui dvasios gyvenime – ir negali nejausti, jog tikroji, aukštesnioji jo pareiga būtų kaip tik apsaugoti mokslus ir menus nuo tų, kurie tiktai gabūs; juk ne mokytojas turi tarnauti mokiniui, o abu turi tarnauti dvasiai. Čia yra priežastis, kodėl mokytojai privengia arba tiesiog bijo kai kurių prašmatnių talentų; kiekvienas toksai mokinys iškreipia visą mokymo prasmę ir jos tarnaujamąją esmę. Jei mokinys sugeba tik prašmatnumu spindėti, bet ne tarnauti, tai kiekvienas jo reikalavimas reiškia iš esmės žalą tarnavimui, savotišką dvasios išdavystę. Kai kurių tautų istorijoje žinomi laiko tarpai, kada, giliai pažeidus dvasios tvarką, vadovaujančius bendruomenių, mokyklų, akademijų ir pačių valstybių postus plūste užplūdo tie, kurie buvo tiktai gabūs; visose vietose sėdėjo didžiai talentingi žmonės, kurie visi norėjo valdyti, bet nemokėjo tarnauti. Laiku pažinti tokios rūšies talentus, kol jie dar nėra užgrobę dvasinės veiklos pamatų, ir nepermaldaujamu kietumu nukreipti juos į nedvasinę veiklą, be abejo, dažnai būna labai sunku.

Genijus – kryptingas talento darbštumas.

Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio talento nei paprastai manoma. Dažnai juokas parodo tiesai kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo.

Pašnekovo talentą turi ne tas, kuris noriai kalba pats, o tas, su kuriuo noriai kalba kiti. Jei po pokalbio su jumis žmogus liko patenkintas savimi ir savo giliamintiškumu, vadinasi, jis liko patenkintas ir jumis. Žmonės nori ne žavėtis, o patikti.

Kiekvienas privalome sau atsakyti į esminį klausimą: ar aš turiu kokį ryšį su begalybe? Šiuo kriterijumi vertinamas mūsų gyvenimas. Tik kai suvoksime, jog svarbiausia yra tai, kas susiję su begalybe, mes nebekreipsime dėmesio į mažmožius ir antraeilės reikšmės dalykus. Priešingu atveju mūsų pastangos siekia vieno: įgyti pasaulio pripažinimą už vieną ar kitą savybę, kurią laikome sava – už „savo“ talentą ar už „savo“ grožį. Kuo labiau siekiame netikro gėrio ir kuo mažiau jaučiame esminių dalykų poreikį, tuo mažiau esame patenkinti savo gyvenimu. Siekdami ribotų tikslų, patys jaučiamės riboti, ir pamažu mūsų gyvenime įsigali pavydas. Bet jei suprantame ir jaučiame, kad dar šiame gyvenime esame susiję su begalybe, mūsų norai ir požiūris pakinta. Galų gale mes reikšime tiek, kiek turėsime savyje to, kas esminga, kitaip mūsų gyvenimas bus iššvaistytas. Svarbu ir tai, kad mūsų santykiai su kitais žmonėmis taip pat pasižymėtų begalybės bruožu.

Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.

Mokėti kalbėti – talentas.

Vyro talentas – kaip ir moters grožis – vien tik pažadas. Išties didžio vyro širdis ir charakteris turi prilygti jo talentui.

Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4908)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3067)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2258)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2106)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Autoriai (1986)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 4077 (1922)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1866)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1808)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1671)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 3487 (1604)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5759

Sveiki , šiandien yra Trečiadienis, 2019/07/17
banner