• Category Archives: Skurdas

Žmonės vienodi – visi į pasaulį ateina nuogi,o žmogaus širdis vienintelis juos skiriantis matas. Žmogaus nevalia matuoti odos spalva, kalba, žmogaus nevalia matuoti drabužiais ir papuošalais, nevalia matuoti turtu ar skurdu, o vien širdimi matuoti valia. (Citata iš knygos "Sinuhė egiptietis")

Kodėl gi aš negalėčiau pavadinti turtingiausia tą žmonių giminę, kurioje neįmanoma rasti vargšo? Bet į tą puikią tvarką įsiveržė godumas ir, trokšdamas šį bei tą atskirti sau ir pasisavinti, padarė taip, kad viskas tapo svetima, o milžiniškas gėrybių perteklius virto jų trūkumu. Godumas atnešė skurdą ir, daug ko trokšdamas, neteko visko.

Jei Dievas yra, nors tuo aš tikrai netikiu, Jis supranta, kad žmonių suvokimas ribotas. Tai Jis sukūrė tą maišatį, kur viešpatauja skurdas, neteisybė, godumas, vienatvė. Jo ketinimai, be abejo, buvo geriausi, bet rezultatai niekiniai: jei Dievas yra, Jis turi būti gailestingas kūriniams, panorusiems išeiti anksčiau iš šios žemės, ir net gali mūsų atsiprašyti už tai, kad buvome čia atsiųsti.

… laikantis neteisingo požiūrio į materialinę nuosavybę, atsiranda besaikis prisirišimas prie turto: namo, ūkio, kitų daiktų. Jis gali užgožti pasitenkinimo jausmą. Jei taip atsitinka, žmogus nuolatos jaučiasi nelaimingas, nes nori vis daugiau ir daugiau. Galima sakyti, jis kankinasi tarsi tikras skurdžius, nes skurdas kamuoja tuomet, kai ko nors nori ir negauni. Taigi, net ir apsikrovęs brangiais daiktais, varganos dvasios žmogus kentės amžiną nepriteklių.

banner