Citatos, Mintys, Posakiai
Kas turi daug proto, tam reikia dar daugiau proto jam valdyti.
Šiuolaikinis idealas – viską išmanantis žmogus. O viską išmanančio žmogaus protas – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę.
Rašyti nuostabiai – tai ir nuostabiai mąstyti, ir nuostabiai jausti, ir nuostabiai išreikšti, tai yra turėti ir protą, ir sielą, ir skonį.
Protas yra savarankiška būtis, galinti padaryti iš pragaro rojų, o iš rojaus – pragarą.
Šitas protas konkrečiausiu pavidalu yra Dievas. Dievas valdo pasaulį, o jo valdymo turinys, jo plano realizavimas yra pasaulinė istorija. Filosofija nori suprasti šitą planą, kadangi tik tai, kas juo remiantis įgyvendinta, yra tikroviška, o kas jo neatitinka, yra tik supuvusi egzistencija.
Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia dien
Protas, valia ir jausmai – trys stygos, ir jos turi skambėti harmoningai.
Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė.
Nieko nėra žiauriau už proto aiškumą, įgavusį neapykantos formą.
Ką tik protas pajėgia įsivaizduoti ir kuo patikėti, tą mes galime pasiekti.
Su moterimis ginčijamasi širdimi, o ne protu.
Joks autoritetas neturi būti proto viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti.
Kvailumas negali pakilti virš tikrovės, o protas negali sustoti, nepasiekęs tiesos.
Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto.
Laimingas žmogus, turįs potraukį tyrinėti! Dar laimingesnis, tas, kuris mokslu gali išvaduoti protą nuo iliuzijų, o sielą – nuo tuštybės;
Valdyti reikia protu: negalima žaisti šachmatais gera širdimi.
Suvaržyta širdis, laisvas protas, – tvirtai supančiojus ir įkalinus širdį, daug laisvės galima duoti protui.
Mūsų laikais žmonių protai tokie užteršti kasdienio gyvenimo, kad retas kuris randa laiko pasimelsti – apvalyti dvasią, nors laiko išsimaudyti vonioje, kad apvalytų kūną, randa visi. O juk ir viena, ir kita vienodai būtina.
Racionaliam protui mirtis tėra dar vienas nuotykis.
Trumpi posakiai įsirėžia į žmonių protą, išleidžia šaknis, pražysta, išaugina vaisius ir toliau nustoja veikę.
… žmogaus protas yra baigtinis, todėl nenuostabu, kad, aiškindamas begalinius dalykus, jis įsivelia į absurdiškus prieštaravimus, iš kurių negali išsivaduoti, nes begalybė dėl savo prigimties negali būti suprasta to, kas baigtina.
Dideli protai visada veržiasi aukščiau.
Žmonėms būtina žmogaus prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta moralė.
Politikoje ir anglų kalboje G. Orwellas taip pat įrodinėja, kad mokslininkų ir pedagogų polinkis padaryti akademinės aplinkos kalbą pernelyg sudėtingą ir miglotą yra tam tikras apsauginis mechanizmas: jeigu nesuprantate, ką rašau, tai rodo, kad mano protas pranašesnis už jūsų. Toks rašymas yra tam tikras intelektinis chuliganizmas, ir dauguma mūsų, deja, pernelyg dažnai susiduria su šia agresijos forma – prieš pat nosį užtrenktomis intelektinių galimybių durimis. Tačiau, kaip savo esė pabrėžia G. Orwellas, būtent aiškumas ir suprantamumas yra didžiojo rašytojo požymiai. Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje.
Kačių pakantumas ribotam žmogaus protui begalinis.
