Citatos, Mintys, Posakiai
Susikaupk! Protas, kuris tave valdo, jaučia pasitenkinimą, kai elgiesi teisingai, dėl to išlaiko vidinę ramybę.
Išradingas, vaizdingas, linksmas prašymas gali atverti duris ir uždarus protus.
… ir apskritai šiuolaikiniai žmonės esame proto pigmėjai palyginti su senovės tautomis ar net Elžbietos laikų žmonėmis. Bet kas gi iš to? Gyvas šuo geriau nei miręs liūtas. Argi žmogus turėtų eiti ir pasikart dėl to, kad priklauso pigmėjų rasei, o ne pamėginti pasidaryti didžiausiu iš visų pigmėjų? Tegu kiekvienas užsiima savo reikalais ir pamėgina būti tas, kuo jis sutvertas būti.
Vyno pomėgis gimdo žiaurumą. Mat dėl girtavimo sveikas protas sutrinka ir šiurkštėja.
Sveikata yra gera, jeigu ją palaiko reguliarus fizinio kūno mechanizmo darbas. Normalus fizinio kūno darbas priklauso nuo oro, maitinimosi, pusiausvyros tarp aktyvumo bei poilsio ir proto būklės.
Nedidelio proto žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų išmanymą.
Iš tikrųjų, negaišk laiko ir neieškok naudos, bet, atmindamas vis laužą juodos mirties, protą sau sumaišyk su kvailyste trumpa: išprotėt laikinai – smagu!
Tikėjimas ir protas – tai lyg du sparnai, kuriais žmogaus dvasia pakyla į tiesos kontempliavimą. Pats Dievas įkurdino žmogaus širdyje troškimą pažinti tiesą, kurio galutinis tikslas – pažinti Jį patį, idant žmogus, pažindamas ir mylėdamas Dievą, pasiektų visą tiesą ir apie save.
Baimė nebūna susijusi su realiu pavojumi. Jos pasireiškimo formų yra daug: nerimas, įtampa, siaubas, fobijos ir t.t. Bijoma to, kas gali atsitikti, o ne to, kas iš tikrųjų vyksta šiuo metu. Jūs patys esate čia ir dabar, o jūsų protas – ateityje.
Kai susitelkiate į savo ketinimą, protas ir kūnas orientuojasi jo kryptimi. Čia tik psichologijos dėsnis. Daugiau gaunate to, į ką atkreipiate dėmesį.
Kam trūksta tvirtos valios – trūksta proto.
Esama hipotezių, kur protas ir vaizduotė pavaduoja idėją.
Taigi jei turi protą, mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas – proto veidas.
Moterys – tai materijos pergalė prieš protą, o vyrai – proto pergalė prieš moralę.
Žmonės ištvirkina savo sielą, sąžinę, protą lygiai taip pat, kaip susigadina skrandį.
[Biblijos] Palyginimai kalba ne apie pasaulio, o apie psichologinio laiko pabaigą. Jie nurodo, kad peržengiamos proto ribos ir atsiranda galimybė pasiekti visiškai kitokią sąmonės būseną.
Kaip smagu mėgautis protu sugautais keliais minties spinduliais ar jų pluoštu ir šio nekalto malonumo negadinti bjauriu pomėgiu viską sisteminti, apsvarstyti.
Pasak Šantidevos, jeigu bandysite visą žemę padengti oda, norėdami nesusižeisti kojų, jums tai nepavyks; o jei apsiausite odinius batus, kad ir kur eitumėte, kojų nesusižeisite. Taip ir mes, trokšdami laimės, stengiamės pakeisti išorines aplinkybes. Tačiau tereikia „apsiauti batus“, tai yra sutramdyti savo protą.
Smulkius protus itin pažeidžia smulkmenos; didieji protai mato visas smulkmenas, bet jos visiškai jų nepažeidžia.
Protą išgalandi pats – ir įsipjauni pirmas.
Drąsiai galima teigti, kad niekas nežino savo ribų. Mes niekada nepriartėjame prie mūsų galimybių ribų, ir mūsų protas dirba menkute savo galios dalimi.
Yra dalykų, kurių negalime pažinti protu, todėl turime priimti juos tikėjimu. Taigi tikėjimas neprieštarauja protui, bet išeina už jo ribų. Tikėjimas yra tarsi šeštasis pojūtis, kuris padeda tais atvejais, kai susiduriame su tuo, ko mūsų protas neaprėpia.
Proto šaltumas išsklaidė aistras.
Jėga nugali bet kokią kliūtį: protas nugali jėgą.
Nei inteligentiškumas, nei protas nėra kūrybingi. Jeigu skulptorius turi tik išminties ir inteligentiškumo, jo rankos nesukurs šedevro.
