Laisvė - Citatos, Mintys, Posakiai


Kultūroje visuomet slypi galimybė išlaisvinti žmogų, padėti susigaudyti gyvenime, galimybė ugdyti skonį, distanciją, pasitikėjimą savimi ir kritiškumą. Kultūra yra žmogaus universalumas, lankstumas, atvirumas kaitai ir laisvei. Ji ugdo žmonių kūrybines galias, lavina skonių įvairovę. Dažniausiai tai yra net ir ne kažkoks konkretus rezultatas. Tai procesas, būsena, refleksija. Jei norite, tai – trūkumo jausmas.

Pastebėta, jog tie, kurie šaukia garsiausiai, reikalaudami laisvės, nelabai noriai ją pakenčia.

Gedima reaguojant į mylimo asmens arba jo vietą užėmusios abstrakčios sąvokos – sakysime, tėvynės, laisvės, idealo – netektį. Kai kuriuos asmenis, kuriuos mes dėl to įtariame turėjus liguistą polinkį, esant tam pačiam poveikiui, vietoj gedulo apima melancholija. Įsidėmėtina, kad mums niekados neateina į galvą laikyti gedėjimą liguista būsena ir patikėti jį gydyti gydytojui, nors jis yra rimtas nukrypimas nuo normalios gyvenimo laikysenos. Mes kliaujamės tuo, kad po tam tikro laiko gedulo būsena bus įveikta, ir manome, jog kliudyti žmogui liūdėti yra netikslinga, net kenksminga.

Patys didžiausi laisvės priešai ne tie, kurie ją slopina, o tie, kurie ją išniekina.

Mirtis yra didžioji lygybė ir kartu didžioji laisvė.

… tikėjimas yra ne pažinimas, bet laisvės aktas, valios išraiška.

Aš galiu būti laimingas ir vienas pats su savimi. Kas gi nesijaustų laimingas pats sau vienas laisvėje, su gėlėmis, knygomis ir mėnuliu.

Kodėl laisvė tokia retenybė? Todėl, kad ji didžiausias gėris.

Tas, kuris nemyli laisvės ir tiesos, gali būti galingu žmogumi, bet didžiu netaps niekados.

Dievas, suteikęs mums gyvybę, tuo pačiu metu suteikė ir laisvę.

Poilsiaudamas žmogus persikelia į žmonijos laisvės būseną, kuri išsipildys kada nors ateityje. Žmogaus santykis su gamta ir su kitais žmonėmis yra paremtas harmonija, santarve ir neliečiamumu. Darbas simbolizuoja konfliktą ir disharmoniją; poilsis reiškia kilnumą, santarvę ir laisvę.

Laisvė yra teisė daryti viską, kas nekenkia žmonėms.

Kad žengtum dorovės keliu ir ugdytum savyje tiesą, turi būti ramus kaip medis arba akmuo. Užteks bent vieną kartą ko nors užsigeisti, ir tu atsidursi aistrų pasaulio nelaisvėje. Kad atneštum pasauliui naudą ir įvestum tvarką valstybėje, turi būti abejingas kaip plaukiantis debesis ir vandens plynė. Užteks bent kartą kuo nors susižavėti, ir tu įklimpsi tuštybės pasaulyje.

Šis pasaulis bereikšmis, ir kas tai pripažįsta, įgyja laisvę.

Liesa laisvė geriau už riebią vergiją.

Jaunimas turėtų būti taip auklėjamas, kad jis bet kokiose aplinkybėse nepagadintu savo gyvenimo jokiais piniginiais pasižadėjimais, kurie griauna jo laisvę.

Bet žmonių laisvę užvaldo tik tas, kas nuramina jų sąžinę.

Laisvė yra sielos pakėlimas virš skriaudų, pasidarymas jos tokios, kad vien iš jos kiltų džiaugsmai, pašalinimas iš savęs išorės dalykų, kad nereikėtų gyventi nerimaujant, bijant visų juoko, visų liežuvių.

Laisvės aš išmokau ne iš Markso – jos mane išmokė skurdas.

Milijonai sudeda savo laisvę, savo garbę ir savo sąžinę po juos pasotinusių žmonių kojomis. Jie pasidaro ramūs ir laimingi. Tačiau tuo pačiu jie išsižada aukštesnio gyvenimo, išsižada teisybės alkio, kuris vienintelis padaro žmogų laisvą ir kuris vienintelis jį iškelia viršum gyvulio.

… poetai yra vaduojantys dievai. Senovės britų bardai savo vietą visuomenėje apibūdina taip: "Tie, kurie laisvi visur". Poetai yra laisvi ir kuria laisvę.

Suvaržyta širdis, laisvas protas, – tvirtai supančiojus ir įkalinus širdį, daug laisvės galima duoti protui.

Neseniai patriotizmu vadinome aukštinimą viso, kas tėvynėje gera, tačiau dabar to nepakanka norint būti patriotu… Dabar prie aukštinimo viso, kas gera, prisidėjo griežtas smerkimas visų dar esamų blogybių ir kova su jomis.

Tiesa, kad laisvė brangi – tokia brangi, kad ją reikia normuoti.

Žmogaus suvokiamas ar nesuvokiamas, bet kiekviename iš mūsų gyvena stiprus sielos, siekiančios išsiveržti iš nelaisvės, siekiančios sutraukyti ją varžančius pančius, liūdesys. Atsiliepimas į šį siekį turi būti dvasingumo įgijimas.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4908)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3067)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2258)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2106)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Autoriai (1986)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 4077 (1922)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1866)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1808)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1671)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 3487 (1604)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5759

Sveiki , šiandien yra Trečiadienis, 2019/07/17
banner