Laikas - Citatos, Mintys, Posakiai


Žmogus negali ilgą laiką slėpti savo dviveidiškumo. Galiausiai jis vis tiek susipainios, kuris jo veidas yra tas tikrasis.

Man patinka darbas: jis mane pakeri. Galiu sėdėti ir stebėti jį valandų valandas. Dievinu turėti jį sau po ranka; vien mintis, kad jo galima atsisakyti, veria man širdį.

Plačiąja prasme sąmonę galima apibūdinti kaip patyrimą – tavo pojūčių, minčių, jausmų, prisiminimų, fantazijų visumą bet kuriuo laiko momentu. Psichologija gali sėkmingai tyrinėti sąmonės turinį, apibūdinti jos funkcijas ir jom atlikti būtinas savybes bei nurodyti sąmonės egzistavimo sąlygas – gali pasakyti, kas patiriama, kaip patiriama, kokiu tikslu patiriama ir kokios būtinos patyrimo sąlygos. tačiau psichologija nedaug ką gali pasakyti apie tai, kas patiria, kas yra tas "stebėtojas", patirties subjektas.

Kiek yra nuostabių moterų, pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms ištikimi.

Kai kurie žmonės mano esantys pranašesni, jei savo seksualinius instinktus išreiškia poligamiškai, t. y. užmegzdami daug seksualinių ryšių. nesunku suprasti, kad jie sąmoningai perdeda savo seksualinius troškimus ir nuostatas, nes tam juos skatina psichologinės priežastys. Taip elgdamiesi jie laiko save nugalėtojais. Žinoma, šis jų manymas tėra iliuzija, tačiau jis padeda jiems kompensuoti savo menkavertiškumo kompleksą.

Šiandien turiu atlikti nepaprastai daug darbų, todėl dabar valandą ilgiau paklūposiu ant kelių.

Sugebėjimas protingai leisti laisvą laiką yra aukščiausia asmeninės kultūros apraiška.

… valia turi būti palaikoma ne tik protu, žiniomis, bet ir meile. Valia yra proto ir širdies kūdikis …

Man dar vaikui visados atrodė keista, kad apie mirtį žmonės kalba kitaip negu apie kitus įvykius, ir tik todėl, kad nė vienas niekados nepraneša nieko apie tai, kas jam atsitinka po to. Bet kuo gi skiriasi mirusis nuo žmogaus, kuris surimtėja, atsisako laiko ir užsidaro ramiai pamąstyti apie klausimus, kurie seniai kamuoja? Būdamas tarp žmonių nebegali kartais prisiminti „Tėve mūsų“, tai kaip beatsiminsi kokį nors kitą miglotą ryšį, kuris gal slypi ne žodžiuose, bet įvykiuose? Reikia pasitraukti į nuošalę, į kokią nors neprieinamą tylą, ir gal mirusieji yra tie, kurie išėjo pamąstyti apie gyvenimą.

Iš tiesų alkoholikai – tai žmonės, kurie laikosi nuostatos "viskas arba nieko".

Niekad nieko negalima sulaikyti, niekad! Niekad negalima nutraukti žvangančios laiko grandinės, niekad nerimas nepavirs ramybe, ieškojimas – tyla, kritimas – sustojimu.

… nė vienas jausmas – kaip, pavyzdžiui, meilė – nesensta drauge su kūnu. Jausmai – dalis man nepažįstamo pasaulio, tačiau tai pasaulis, kur nėra nei laiko, niu erdvės, nei ribų.

Kas kita – dvasinių jėgų kupinas žmogus: jis gyvena pakilų ir reikšmingą minčių gyvenimą; kai tik pasitaiko valandėlė laiko, jis visuomet veikia kažką rimtą ir įdomaus, pats yra tauriausių malonumų šaltinis. Išorinių paskatų jam teikia gamtos reiškiniai ir žmonių gyvenimo stebėjimas, taip pat įvairūs visų laikų ir kraštų žymių žmonių kūriniai, kuriais išties tik jis, atrodo, ir tegali kaip reikiant gėrėtis, juos suprasti ir jausti jų vertę. Taigi šios įžymybės tarsi jam tik ir gyveno, jam tik ir kūrė, visi kiti – vien atsitiktiniai klausytojai, suvokiantys vienas viena, kitas – kita. Tiesa, dėl viso to jam tik prisideda dar vienas poreikis, kurio neturi kiti, – poreikis mokytis, matyti, studijuoti, medituoti, lavintis, taigi atsiranda noras turėti laisvo laiko; teisingai sako Voltaire’as: il n’est de vrais plaisirs qu’avec de vrais besoins[nėra tikro malonumo be tikrų poreikių];

Dvasingas žmogus yra tas, kuris taip gerai sutvarkė savo vidinį pasaulį, kad ten nieko netrūksta: poezija, muzika, spalvos – visko ten yra… Tuo tarpu paprasti žmonės, kurie niekada nieko nenuveikė, kad padarytų savo vidų gerą gyventi, visą laiką trokšta išeiti prasiblaškyti kitur. Likę vieni su savimi, jie ima nuobodžiauti, o tai jau bėda.

Didžiausia netektis – laiko netektis.

Jei kada nors, laimę vaikydamiesi, ją rasite, tai, panašiai kaip senė, ieškanti savo akinių, pastebėsite, kad ji visą laiką buvo jums ant nosies.

Nėra geresnės priemonės atgaivinti protui už senovės klasikų skaitymą; vos tik paimi bent pusvalandžiui kurį nors jų į rankas – išsyk pasijunti atsigavęs, aprimęs, apsivalęs, pakylėtas ir sustiprėjęs, – tarsi būtum išsimaudęs tyrame šaltinyje.

… dauguma žmonių keliauja per savo gyvenimą su … raiščiais ant akių. Jie visiškai nenutuokia, kaip iš tikrųjų viskas vyksta pasaulyje ir kokius vaidmenis jiems skirta jame vaidinti. Iš esmės šių žmonių … gyvenseną galima apibūdinti tik vienaip: nesąmoningas neišmanymas … siekiant meistriškumo, mokantis bet kokio įgūdžio … reikia įveikti keturias pakopas. Pirmoji pakopa … nesąmoningas neišmanymas … Tokie žmonės neanalizuoja savo gyvensenos, pasirinkimų, prigimties, jie net nebando keistis, jų nedomina, kaip gyvenimo aikštėje sužaisti didingiau. Jei vis dėlto noras keistis ir keisti subręsta, žmonės pakyla iki antrosios pakopos, kurią galima vadinti sąmoningu neišmanymu. Šioje pakopoje mokinys vis dar nėra įvaldęs įgūdžio, tačiau jau nutuokia, ko jam trūksta … Supratimas turi savybę plėstis. Kai supratimas apie tai ko nežinai padidėja, ateina laikas naujiems pasirinkimams. O nauji – ir geresni – pasirinkimai lemia teigiamas permainas … Ir kadangi supratimas skatina naujus pasirinkimus, o nauji pasirinkimai sukelia gyvenimo permainas, jie ankščiau ar vėliau žengia milžinišką žingsnį į priekį. Tada jų žinojimas juos atveda į trečiąją pakopą – sąmoningą išmanymą. Dabar mokinys viską supranta ir išmano, tačiau vis dar turi skirti daug energijos ir dėmesio tam, ką daro … jei tu trokšti ir esi tam dvasiškai pasirengęs, gali pakilti į dar aukštesnį veikimo lygį, kuris vadinamas nesąmoningu išmanymu … Dabar dviratininkas važinėja dviračiu apie nieką negalvodamas. Jis tiesiog išsiveda dviratį, šoka ant jo ir pasileidžia gatvėmis, takais daugiau dėmesio skirdamas į vėją, glostantį veidą, ar saulę, šildančią nugarą, nei į tai kaip pats laiko vairą.

Tiek didžios kančios, tiek ir didūs džiaugsmai gali tapti samprotavimų pradžia. Viskas prasideda nuo jų. Tačiau neįmanoma įgyti šių jausmų ir išlaikyti juos visą laiką taip samprotaujant.

Juk turėti iš prigimties tiek, kad galėtum patogiai gyventi vienas, be šeimos, visai nepriklausomas, t. y. be privalomo darbo yra neįkainojama vertybė, nes turtas – tai garantas, sauga nuo žmogaus gyvenimui būdingų ir negandų, išsivadavimas iš visuotinio jungo, tos natūralios žemės vaiko dalios. Tik tokio palankaus likimo atveju esi gimęs laisvas, tik tokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų esi sui juris, savo laiko ir jėgų šeimininkas, galįs kiekvieną rytą pasakyti: "Ši diena yra mano." … Tačiau didžiausią vertę paveldėtas turtas įgyja tada, kai jis atitenka tam, kuris apdovanotas aukštesnėmis dvasios galiomis ir siekia tikslų, neturinčių nieko bendra su turtėjimu: savo skolą jis atlygins žmonijai šimteriopai darydamas ir kurdamas tai, ko niekas kitas neįstangia ir kas visiems išeina į naudą ar net teikia garbę.

Žmogus gali klysti. Klaida nelaikoma apgaule… Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau idėja, kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas.

Koks prasmingas taptų laikas, skirtas ne sandoriams, ne posėdžiams, ne televizoriui, o artimam žmogui.

Ore sklandanti ir laiko reikalaujama idėja gali kilti savarankiškai iškart šimtinėje galvų.

Spartinti normalią laiko tėkmę – labai brangus dalykas. Tad žiūrėkime, kad nereikėtų jam mokėti palūkanų.

Visa valandėlė palaimos! Argi to maža kad ir visam žmogaus gyvenimui?


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 3040 (2945)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 4408 (2642)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3961 (2068)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2061)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 4077 (1797)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1708)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 3207 (1623)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1485)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
  • Citata Nr. 3121 (1422)
    Dosnumui reikia užmokesčio, jis visada save apdovanoja.
    Ipolitas de Livris
  • Citata Nr. 3487 (1412)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 4991

Sveiki , šiandien yra Antradienis, 2018/10/23
banner