Kūnas - Citatos, Mintys, Posakiai


Tikras draugas visada ir nelaimėj ir bėdoj greta, / Jei tau liūdna – jam nelinksma / Tu nemiegi – jis nerimsta, / Be jokių kalbų išties / Visad ranką tau išties. / Taip veiksmai nelygu būna, / Draugo arba pataikūno!

Sveikata yra gera, jeigu ją palaiko reguliarus fizinio kūno mechanizmo darbas. Normalus fizinio kūno darbas priklauso nuo oro, maitinimosi, pusiausvyros tarp aktyvumo bei poilsio ir proto būklės.

Kai susitelkiate į savo ketinimą, protas ir kūnas orientuojasi jo kryptimi. Čia tik psichologijos dėsnis. Daugiau gaunate to, į ką atkreipiate dėmesį.

Taigi jei turi protą, mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas – proto veidas.

Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio supratingumo.

Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų, kurie egzistavo dar mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“ individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija. Todėl ir kūnas, ir siela pasižymi istoriniu charakteriu ir neranda sau tinkamos vietos jokiuose naujuose, tik ką atsiradusiuose dalykuose. Kitaip tariant, mūsų paveldėti bruožai ne visai jaukiai jaučiasi tokiose situacijose. Mes dar toli gražu neatsikratėme viduramžių, antikos ir primityvumo, kaip to norėtų mūsų psichė. Vietoj to, mes įkritome į pažangos srautą, kuris mus tuo smarkiau neša į ateitį, kuo labiau mes atitrūkstame nuo savo šaknų. Tačiau išsiveržę iš savo praeities, paprastai ją sunaikiname, ir nebelieka nieko, kas mus sustabdytu. Kaip tik šis ryšio su praeitimi praradimas, neturėjimas savo šaknų pagimdė „nepasitenkinimą kultūra“ ir sukėlė tokį skubėjimą, kad gyvenama daugiau ateitimi ir jos chimeriškais auksinio amžiaus pažadais negu dabartimi, kurios mūsų genetinis pagrindas dar nespėjo pasivyti. Nesuvaldomai metamės į tai, kas nauja, spiriami vis didėjančio nepakankamumo, nepasitenkinimo ir neramumo jausmo. Gyvename ne tuo, ką turime, o tuo kas mums žadama ne šiandienos šviesoje, o ateities tamsoje, kur laukiama tikrojo saulės patekėjimo. Nenorime pripažinti, kad kiekvienas geras dalykas turi savo kainą.

Jeigu žmonės valgytų tik labai išalkę ir maitintųsi paprastu, švariu ir sveiku maistu, jie nepažintų ligų ir jiems lengviau būtų valdyti savo sielą bei kūną.

Tikram taupumui yra svetimas šykštumas, lygiai taip pat, kaip ir išlaidumas. Taupus žmogus pinigus išleidžia tik kam nors reikalingam įsigyti, ko pageidauja neišlepintas kūnas ir disciplinuota dvasia.

Geidulingumas yra slapta mano kūno jėga.

Vyras ir moteris skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros politikės kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus.

Netikėtai susiliejus dviems kūnams, gimsta geismas, o dviem jautrioms sieloms – atvirumas. Ir kaip pirmojo nepakanka atsirasti meilei, tai antrojo – abipusiam supratimui.

Sielos ydos tarytum kūno žaizdos – nors ir kažkaip stengtumės jas gydyti, vis tiek palieka randai, ir kiekvienu momentu jos gali vėl atsiverti.

Skaitymas protui yra tas pats, kas fizinis lavinimas kūnui.

… nė vienas jausmas – kaip, pavyzdžiui, meilė – nesensta drauge su kūnu. Jausmai – dalis man nepažįstamo pasaulio, tačiau tai pasaulis, kur nėra nei laiko, niu erdvės, nei ribų.

Tingėjimas – tai proto ir kūno rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas.

Laimė naudinga kūnui, bet proto galias lavina sielvartas.

Tarkime, kad atsidūriau labai šaltoje vietoje ir neturiu jokių priemonių susišildyti. Tada aš pradedu labai giliai kvėpuoti ir sulaikau orą kiek įmanoma ilgiau: šitaip pasiunčiu į kūno periferiją viduje esantį karštą kraują; savo šiluma jis kovoja su išorės atšalimu.

Knyga gali būti veidu arba kauke, bet jei ir būna žavių kaukių, jos niekada neprilygs tikram kūnui.

Kūno nariai yra našta tiems, kurie jų nenaudoja.

Tiktai kliūtis nugalėdami mes įgyjame tikros jėgos. Įtempimas kūno ir dvasios, kuris reikalingas veiksmui atlikti, sunkus darbas, pakartotinis galvojimas ir apgalvojimas, – visa tai padaro žmogų stiprų, žmogų, kuris pasiekia tikslą.

Į klausimą, kas yra draugas, Aristotelis atsakė: „Viena siela dviejuose kūnuose“.

Yra lengvi ir neilgai trunkantys pratimai: bėgimas, gimnastika rankoms, šuoliukai aukštyn, į tolį… Tačiau po bet kokių pratybų reikia kuo greičiau nuo kūno pratimų pereiti prie mąstymo reikalaujančių užsiėmimų.

Išmintis sielai – tolygu sveikata kūnui.

Stebuklai ir tiesa reikalingi dėl to, kad turi būti įtikintas visas žmogus – su kūnu ir siela.

Mūsų laikais žmonių protai tokie užteršti kasdienio gyvenimo, kad retas kuris randa laiko pasimelsti – apvalyti dvasią, nors laiko išsimaudyti vonioje, kad apvalytų kūną, randa visi. O juk ir viena, ir kita vienodai būtina.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4883)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3022)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2187)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2090)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 4077 (1881)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1800)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Autoriai (1780)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 2983 (1768)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1658)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1537)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5453

Sveiki , šiandien yra Pirmadienis, 2019/03/25
banner