Knyga - Citatos, Mintys, Posakiai


O pagal ką iš esmės atpažįstame vykėlį! Kad vykęs žmogus malonus mūsų jutimams: kad išdrožtas iš sykiu ir tvirto, ir švelnaus, ir kvapnaus medžio. Jam skanu tik tai, kas jam tinka; vos tik peržengus tinkamumo ribą, jis prarandą malonumą, ūpą. Jis atspėja vaistus nuo visų kenksmų, piktus atsitiktinumus pakreipia savo naudai; kas jo nepražudo, tik sustiprina jį. Iš viso, ką mato, girdi, patiria, jis instinktyviai kaupia savo sumą – jis yra pasirinkimo principas, jam daug kas yra nesvarbu. Jis visada savoj draugijoj, ar bendraudamas su knygomis, su žmonėmis, ar su kraštovaizdžiais: pasirinkdamas, prisiliesdamas, pasitikėdamas jis daro garbę… Į bet kokius dirgesius jis reaguoja lėtai, su neskuba, išugdyta ilgo atsargumo ir priverstinio išdidumo, – tikrindamas jis prisileidžia dirgiklį ir nė neketina eiti o pasitikti. Jis netiki nei „nelaime“, nei „kalte“: visada susidoroja, su savimi, su kitais, jis geba užmiršti, – yra toks stiprus, kad visa jam turi išeiti į gera.

Visko, ko gyvenime išmokstame, išmokstame iš kitų žmonių ir iš knygų. Knygos – didelis gyvenimo papildinys.

Aš galiu būti laimingas ir vienas pats su savimi. Kas gi nesijaustų laimingas pats sau vienas laisvėje, su gėlėmis, knygomis ir mėnuliu.

Nėra sielvarto, kurio negalėtų apmaldyti knyga.

Kalbuosi su tavim ir pamirštu, kad gyvių laikas. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.

Neįsivaizduoju, koks bus pirmasis mano knygos sakinys ir nežinau, kokiu keliu bus "vedamas" skaitytojas. Tačiau žinau, kaip skaitytojas užbaigs istoriją.

Gera knyga turi daugiau teisų, negu jos autorius ketino jų aprašyti.

Daugiausia žinių įgyjama iš knygų, kurios neatneša pelno jų leidėjams.

Kas skaito knygas, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo.

Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikra, naudinga – nebrangu; tik už tai, be ko galima apseiti, mokam didelius pinigus. Kas tikrai gražu – išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui. Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiais ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabia jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą Nakties menę. Vargšas miega geriau negu turtuolis. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai Rico restorane. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus miesto rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo – štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save.

Daugelis giria vienas knygas, bet skaito vis dėlto kitas.

Kad "Naujasis Testamentas", visais atžvilgiais rokoko skonio apraiška, buvo sujungtas su "Senuoju Testamentu" į vieną knygą – Bibliją, "knygą pačią savaime", – tai turbūt didžiausias akiplėšiškumas ir "dvasios nuodėmė", slegianti literatūrinės Europos sąžinę.

Knyga gali būti veidu arba kauke, bet jei ir būna žavių kaukių, jos niekada neprilygs tikram kūnui.

Turiu jus paguosti. Bedievybės banga kasdien didėja… Ne kartą man teko su giliu sielvartu konstatuoti, kad žmonės mažai bežino išganingas Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo, Mozės, Samsono, Dovydo, Saliamono ir kitas istorijas. Retas iš mūsų amžininkų turi šiokį tokį supratimą apie visas tas įžymias ir didžiai gerbiamas biblines asmenybes. Tai grėsmingas reiškinys. Teisingasis dangau! Kur mes nueisim, jei bus užmiršti dievobaimingi Biblijos anekdotai, visi tie užrašai, kuriuos kadaise išburkavo dieviškasis balandis – šventoji dvasia? Štai kodėl aš dabar pats imuosi ruošti naują šventojo rašto leidimą. Stengsiuosi, kad knyga būtų kiek galima patrauklesnė…

Visose mano knygose yra humoro. Man atrodo, kad labai svarbu mokėti pasijuokti iš savęs.

Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą.

Ten, kur gyvenimas gali pakeisti knygą, aš verčiau skaitau savo gyvenimo knygą.

Žmogus, kuris neskaito gerų knygų, nėra pranašesnis už žmogų, kuris nemoka skaityti.

Mūsų atsakomybė prasideda nuo gebėjimo įsivaizduoti. Atsakomybė prasideda svajonėse.(citata iš knygos „Kafka pakrantėje“)

Praeities nėra, kol yra knygos.

… knygoje „Prabangos karštligė“ („Luxury Fever“) R. Frankas … nagrinėja kitą iracionalumo apraišką … kodėl, valstybei tapus turtingesnei, jos piliečiai jaučiasi mažiau laimingi.

Jau vien ko vertas debesų stebėjimas! Į vakarą – įprastinė debesų griūtis. Šviesūs gelsvai rusvi debesų bokštai didingai kyla į dangų, papurę jų pakaraščiai tviska lyg paauksuoti. (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)

Tačiau pasitelkta be išmienties, vaizduotė tampa žiauri viršininkė. (Citata iš knygos „Trovelė“)

Bet kokia mintis, kilusi skaitant šią knygą, yra autorinių teisių subjektas. Nesankcionuotas mąstymas draudžiamas.

Žmonės vienodi – visi į pasaulį ateina nuogi,o žmogaus širdis vienintelis juos skiriantis matas. Žmogaus nevalia matuoti odos spalva, kalba, žmogaus nevalia matuoti drabužiais ir papuošalais, nevalia matuoti turtu ar skurdu, o vien širdimi matuoti valia. (Citata iš knygos "Sinuhė egiptietis")


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4908)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3056)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2254)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2104)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Autoriai (1970)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 4077 (1912)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1855)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1806)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1669)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 3487 (1597)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5713

Sveiki , šiandien yra Ketvirtadienis, 2019/06/20
banner