Karas - Citatos, Mintys, Posakiai


Generolai mano, jog karas turėtų būti lyginamas su viduramžių kovos turnyrais. Aš nenaudoju riterių; man reikia revoliucionierių.

Auskarus nešiojantys vyrai geriau pasirengę vedybiniam gyvenimui, nes jie jau išbandę skausmą ir yra pirkę papuošalų.

Atsargumas – išminties tėvas. – „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“.

… valstybė, kurioje mažiausiai siekia valdžios tie, kuriems dera valdyti, yra geriausiai valdoma; joje nekyla jokių kvirčų (…) O jeigu skurdžiai, išalkę turtų, braunasi į valdžią, tikėdamiesi iš jos ir sau atsiplėšti kąsnelį, valstybė negali būti gerai tvarkoma, nes dėl valdžios kovojama, ir šis vidinis karas pražudo ir jame dalyvaujančius, ir visą valstybę.

Taika – civilizacijos dorybė, karas – jos nusikaltimas.

Jei valdovai iš tikro naudos trokšta ir praradimu nori išvengti, turi pasmerkti puolamuosius karus.

Iš karo negalima laukti jokiu gerybiu.

Kare laimi ne tas, kas teisus, o tas, kas lieka gyvas

Šios šventės prasmę geriausiai atskleidžia Kalėdų eglutė, įžiebtų keturių žvakių spindėjimas advento vainike, žmogaus suklupimas prie klausyklos langelio ir kalėdaičio laužymas Kūčių vakarą… Pasirengimas Kalėdoms liudija žmogaus troškulį atsiverti tam, kuris ATEINA. Tam, kuriam esu reikalingas, kuris rūpinasi manimi ir myli nekeldamas jokių sąlygų. Kalėdos – Dievo ir žmogaus susitikimo diena.

… pitagoriečių pavyzdžiu lavindamas atmintį, vakarais prisimenu tai, ką per dieną pasakiau, išgirdau ar nuveikiau.

Paleidęs strėlę į savo priešą nepamiršk, jog tu taip pat esi taikinys.

Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimą.

Mūsų vaikai paveldėjo technologijas, kurių šalutiniai produktai tiek karo, tiek taikos metu sparčiai naikina visą planetą – kvėpuoti ir gerti tinkamą sistemą visų rūšių gyviems organizmams

Jau vien ko vertas debesų stebėjimas! Į vakarą – įprastinė debesų griūtis. Šviesūs gelsvai rusvi debesų bokštai didingai kyla į dangų, papurę jų pakaraščiai tviska lyg paauksuoti. (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)

Tarkime, pavyzdžiui įdedi į mikrobangų krosnelę greitai paruošiamo ryžių pudingo tešlą, nuspaudi mygtuką, tada palauki, kol dzingtelės signalas, atidarai dureles ir išsiimi paruoštą ryžių pudingą. O dabar pagalvok: kas dedasi per laiką nuo mygtuko paspaudimo ir signalo? Juk tu niekaip negali žinoti, kas vyksta už sandariai uždarytų mikrobangų krosnelės durelių! Galbūt ryžių pudingo tešla ten, tamsoje, kol niekas nemato, trumpam virsta makaronų apkepu, o paskui skubiai atvirsta į ryžių pudingą? Juk mes tik taip manome: na, savaime suprantama, kad įdėję į mikrobangų krosnelę ryžių pudingo tešlą, paskui, kai suskamba signalas, išsiimame paruoštą ryžių pudingą. Tačiau man tai yra tik prielaida. Žinai, ko gero, pajusčiau net šiokį tokį palengvėjimą, jeigu bent retsykiais nutiktų priešingai: įdėčiau į mikrobangų krosnelę ryžių pudingo tešlą, o paskui, atidariusi dureles, rasčiau ten makaronų apkepą. Na, taip, žinoma, reikia manyti, būčiau priblokšta, bet tuo pačiu lyg ir lengviau atsikvėpčiau. Arbent jau tikrai nenusivilčiau, mat makaronų apkepas tam tikra prasme man atrodytų kur kas tikroviškesnis.

šį vakarą mes su fiziniu pasauliu. Jį ignoruodami, pademonstruotume tik kvailą ir beprasmį išdidumą. Išdidumas ir tradicijos negali būti iškelti aukščiau už pavojų.

… nėra nieko bjauriau už karą su žmogumi, su kuriuo artimai bičiuliavaisi.

Taika turi savo pergalių ne mažiau negu karas, bet jai nereikia statyti tiek paminklų.

Kai stebiu kavinukėse susispietusį jaunimą, man regisi, kad jų gyvenime kažko stinga. Būtent – meno laikyti laikraštį. Jie sėdi dėbsodami į kompiuterių ekranus, kartais jiems iš ausų dar styro laidai, ir gyvenimas skrieja pro juos, kol jie plūduriuoja „MySpace“, toje patetiškoje enciklopedijoje, žiopsodami, kaip filmuke šunelis šoka makareną.

Rubikonas peržengtas, burtas mestas. — Pradėjus pilietinį karą, kai peržengė Rubikono upę, už kurios laukė Pompėjaus pajėgos.

Vyrai turi būti vien tik stiprūs ir narsūs. Jų devizas tebūna: „Medžioklė, šaudymas ir karas!“ Visa kita – niekai!

Dieną būkite vikšru, o vakare – drugeliu. Nieko nėra patogesnio, nei vikšro įvaizdis, ir niekas taip gerai netinka meilei, kaip drugelio įvaizdis. Moteriai reikia šliaužiojančių ir skrajojančių suknelių. Drugelis nevaikšto į turgų, o vikšras nevažinėja į balius.

Jei esi biseksualus, tavo šansai gerai praleisti šeštadienio vakarą automatiškai padvigubėja.

Fašizmas gyvenimą supranta kaip kovą, žmogui priklauso užkariauti tokį gyvenimą, sukuriant pirmiausia pačiam savy įrankį (fizinį, moralinį, intelektualinį) tokio gyvenimo statybai. Fašistui viskas yra valstybėje ir niekas neegzistuoja, juo labiau neturi vertės, žmogiškosios ar dvasinės, už valstybės ribų. Šia prasme fašizmas yra totalitarinis, o fašistinė valstybė – visų vertybių sintezė, stiprinanti tautos gyvenimą.

Bažnyčia ir mūsų kultūra kaip visuma, nustūmusi užmarštin dievus – Paną, Dionisą, Hermį, Laukinį Žmogų – kalbančius apie vyriškos lytinės galios dieviškumą, iš mūsų, kaip vyrų, atėmė tikrai daug. Viduramžiška Vakarų vaizduotė neperkėlė Žvėrių Valdovo ar Laukinio Žmogaus į puikiai sudėtą Šivą ar Dionisą, o vyrų erotinė energija neteko savo gebėjimo pakilti, muzikos terminais tariant, į kitą oktavą.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 3040 (2926)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2053)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2053)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 4408 (2030)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 4077 (1789)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1698)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 3207 (1617)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1476)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
  • Citata Nr. 3121 (1415)
    Dosnumui reikia užmokesčio, jis visada save apdovanoja.
    Ipolitas de Livris
  • Citata Nr. 3487 (1374)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 4901

Sveiki , šiandien yra Šeštadienis, 2018/09/22
banner