• Category Archives: Kalba

Kaip ir kiekvieną kitą aplinkos objektą, žmonės apibrėžia vienas kitą išskirdami svarbiausias savybes, kurios stebėtojui turėtų padėti prognozuoti svarbų stebimojo elgesį. Toks išorinio stebėtojo sukuriamas asmens apibūdinimas vadinamas asmens tapatumu. Atsižvelgiant į konteksto reikalavimus, apibrėžimui gali būti naudojami patys įvairiausi išoriškai stebimi požymiai: kalba, drabužiai, kūno sudėjimas, įvairūs elgesio aspektai, lytis ir kiti … Tapatumas, kurį priskiria socialinė aplinka, nebūtinai sutampa su savimone. Tai, kad moterį vyrai dažnai vadina "gražia", nebūtinai reiškia, kad ji pati apie save taip mano.

Pabrėžiant išvaizdos svarbą erotikoje apskritai pervertinamas fizinis „grožis“. Kartu nuvertinamas žmogus. Juk ar moters vertinimas kaip „gražios moters“ iš tikrųjų neslepia pažeminimo, ar toks vertinimas galiausiai nereiškia, kad iš pasigailėjimo geriau nekalbėti apie kitas vertybes, tarkime, dvasines? Juk primygtinis teigiamas vertinimas santykinai žemesnių vertybių srityje žadina įtarimą, kad nutylimas neigiamas vertinimas aukštesnių vertybių požiūriu.

Žmogus silpnas, todėl visada bando nuo savęs nuslėpti didžiąją Mirties tiesą. Jis nesuvokia, jog tiktai ji skatina gyvenime atlikti pačius didžiausius darbus. Žmogus bijo nuklysti į tamsą, jį siaubingai gąsdina nežinomybė, ir tą baimę įmanoma įveikti tik nepamirštant, kad jo dienos suskaičiuotos. Žmogus nesupranta, jog, susitaikęs su Mirtimi, sugebėtų ryžtis didesniems darbams, pasiekti nepalyginamai didesnių pergalių savo kasdieninėje kovoje, nes neturi ko prarasti – Mirtis neišvengiama … Vis dėlto, kai išeina kalba apie Mirtį, mes negalime nusikratyti senų prietarų, nes nesuvokiame, jog tai dar viena Agapės apraiška.

Tauta – tai istoriškai susiformavusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, bendrą kalbą, istoriją ir papročius. Priklausymas tam tikrai bendrijai suteikia psichologinį saugumą … Tautos susiformuoja istoriškai, kurdamos bendrą dvasinę ir materialinę kultūrą tam tikroje, apibrėžtoje geografinėje erdvėje.

Paprastai kalbant, terorizmo tikslas yra – sėti išgąstį ir baimę. Įsigalėjusi baimė pakertą tikėjimą. Ji susilpnina priešininką iš vidaus, skatina visuomenėje neramumus ir bruzdėjjimą. <…> Terorizmas nėra pykčio ar neapykantos išraiška. Terorizmas yra politinis ginklas. Sugriaukite valdžios neklaidingumo ir nepažeidžiamumo fasadą, ir jūs sugriausite tos visuomenės tikėjimą.

banner