Category: Jausmas

Citata Nr. 5101

Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų, kurie egzistavo dar mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“ individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija. Todėl ir kūnas, ir siela pasižymi istoriniu charakteriu ir neranda sau tinkamos vietos jokiuose naujuose, tik ką atsiradusiuose dalykuose. Kitaip tariant, mūsų paveldėti bruožai ne visai jaukiai jaučiasi tokiose situacijose. Mes dar toli gražu neatsikratėme viduramžių, antikos ir primityvumo, kaip to norėtų mūsų psichė. Vietoj to, mes įkritome į pažangos srautą, kuris mus tuo smarkiau neša į ateitį, kuo labiau mes atitrūkstame nuo savo šaknų. Tačiau išsiveržę iš savo praeities, paprastai ją sunaikiname, ir nebelieka nieko, kas mus sustabdytu. Kaip tik šis ryšio su praeitimi praradimas, neturėjimas savo šaknų pagimdė „nepasitenkinimą kultūra“ ir sukėlė tokį skubėjimą, kad gyvenama daugiau ateitimi ir jos chimeriškais auksinio amžiaus pažadais negu dabartimi, kurios mūsų genetinis pagrindas dar nespėjo pasivyti. Nesuvaldomai metamės į tai, kas nauja, spiriami vis didėjančio nepakankamumo, nepasitenkinimo ir neramumo jausmo. Gyvename ne tuo, ką turime, o tuo kas mums žadama ne šiandienos šviesoje, o ateities tamsoje, kur laukiama tikrojo saulės patekėjimo. Nenorime pripažinti, kad kiekvienas geras dalykas turi savo kainą.

Citata Nr. 5100

Ir mintyse, ir jausmuose, net nepaisant to, kad laikas yra realus, suprasti, kad laikas ne svarbiausias yra išminties vartai.

Citata Nr. 5039

Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves, žuvį, daug ką… Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais – kraujine dešra, kumpiu, kitus – su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų „produktų“, tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač – pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.

Citata Nr. 4941

Plačiąja prasme sąmonę galima apibūdinti kaip patyrimą – tavo pojūčių, minčių, jausmų, prisiminimų, fantazijų visumą bet kuriuo laiko momentu. Psichologija gali sėkmingai tyrinėti sąmonės turinį, apibūdinti jos funkcijas ir jom atlikti būtinas savybes bei nurodyti sąmonės egzistavimo sąlygas – gali pasakyti, kas patiriama, kaip patiriama, kokiu tikslu patiriama ir kokios būtinos patyrimo sąlygos. tačiau psichologija nedaug ką gali pasakyti apie tai, kas patiria, kas yra tas "stebėtojas", patirties subjektas.

Citata Nr. 4880

Jausmų impulsai yra tai, ką paprastai žmonės vadina emocijomis. Emocijos būna dviejų rūšių: natūralios, arba amžinos, taip pat dirbtinės, arba prigimties deformuotos. Meilė natūrali, ji ateina iš pažinimo ir jai būdinga išlikti evoliucijos raidoje. Neapykanta – tai prigimties iškreipta meilė, arba nemokšiškumo pagimdyta reakcija. Taip matome, kad narsa amžina, o baimė – prigimties iškreiptas narsumas. Gailestingumas amžinas, o apgailestavimas, antipatija, pasišlykštėjimas ir t. t. – tai prigimties deformacijos. Tos, kurios yra amžinos – meilė, narsa, gailestingumas, teisingi ir kilnūs siekiai, – yra Būties Dėsniai, o visa kita – tai, kas prieštarauja Būties Dėsniams.

Citata Nr. 4854

Aistrą pranoksta tikras jausmas.

Citata Nr. 4810

… nė vienas jausmas – kaip, pavyzdžiui, meilė – nesensta drauge su kūnu. Jausmai – dalis man nepažįstamo pasaulio, tačiau tai pasaulis, kur nėra nei laiko, niu erdvės, nei ribų.

Citata Nr. 4783

Kas kita – dvasinių jėgų kupinas žmogus: jis gyvena pakilų ir reikšmingą minčių gyvenimą; kai tik pasitaiko valandėlė laiko, jis visuomet veikia kažką rimtą ir įdomaus, pats yra tauriausių malonumų šaltinis. Išorinių paskatų jam teikia gamtos reiškiniai ir žmonių gyvenimo stebėjimas, taip pat įvairūs visų laikų ir kraštų žymių žmonių kūriniai, kuriais išties tik jis, atrodo, ir tegali kaip reikiant gėrėtis, juos suprasti ir jausti jų vertę. Taigi šios įžymybės tarsi jam tik ir gyveno, jam tik ir kūrė, visi kiti – vien atsitiktiniai klausytojai, suvokiantys vienas viena, kitas – kita. Tiesa, dėl viso to jam tik prisideda dar vienas poreikis, kurio neturi kiti, – poreikis mokytis, matyti, studijuoti, medituoti, lavintis, taigi atsiranda noras turėti laisvo laiko; teisingai sako Voltaire’as: il n’est de vrais plaisirs qu’avec de vrais besoins[nėra tikro malonumo be tikrų poreikių];

Citata Nr. 4701

Tiek didžios kančios, tiek ir didūs džiaugsmai gali tapti samprotavimų pradžia. Viskas prasideda nuo jų. Tačiau neįmanoma įgyti šių jausmų ir išlaikyti juos visą laiką taip samprotaujant.

Citata Nr. 4643

Rašyti nuostabiai – tai ir nuostabiai mąstyti, ir nuostabiai jausti, ir nuostabiai išreikšti, tai yra turėti ir protą, ir sielą, ir skonį.

Citata Nr. 4609

Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas.

Citata Nr. 4604

Žmonės, kurie nejaučia skausmo, retai pagalvoja, kad kiti jį gali jausti.

Citata Nr. 4594

Išmokę aukotis kitiems, žmonės atsikrato menkavertiškumo, lengviau susibičiuliauja, sprendžia šeimos konfliktus. Reikia mokyti vaikus užjausti, nusišypsoti, atleisti.

Citata Nr. 4587

Protas, valia ir jausmai – trys stygos, ir jos turi skambėti harmoningai.

Citata Nr. 4582

Akcentas – kalbos siela, jis teikia jai ne tik jausmo, bet ir tikrumo.

Citata Nr. 4500

… jausmai nesutramdomi kaip laukiniai žirgai, jiems tramdyti reikia išminties.

Citata Nr. 4420

Kartais pastebime, kad žmogaus nekantrumo priežastis – nemokėjimas ramiai spręsti problemų. Matydami žmones, kurie nuolat juda, greitai supyksta ir susijaudina, galime drąsiai teigti, kad jie pasižymi stipriu menkavertiškumo jausmu.

Citata Nr. 4383

Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas – kad nieko bendra su jausmais neturi.

Citata Nr. 4302

Tai, kas eina iš širdies, širdį ir pasiekia.

Citata Nr. 4294

– Jis ne žmogus, – prieštaravo Izabelė, – ir jis neturi teisės į mano atlaidumą. Aš atidaviau jam širdį, jis paėmė, mirtinai ją sugniaužė ir sviedė man atgal. Žmonės jaučia širdimi, Elena, ir kadangi jis manąją sunaikino, nebegaliu ir nenoriu jo užjausti,

Citata Nr. 4087

Ne idėja, o jausmu patraukiami žmonės.

1 2 3 4 7
banner