Istorija - Citatos, Mintys, Posakiai


Minia, žmonių masė yra tasai pasyvus istorinis laukas, kuriame vyksta idėjinių pradų susikirtimas.

Kaip himnas gimtajai kalbai skamba garsioji Mikalojaus Daukšos prakalba „Į malonųjį skaitytoją” iš jo „Postilės” (1599 m.). Nieko gražesnio, pakilesnio, tauresnio apie lietuvių kalbą nerandu visoje mūsų raštijos istorijoje

Šitas protas konkrečiausiu pavidalu yra Dievas. Dievas valdo pasaulį, o jo valdymo turinys, jo plano realizavimas yra pasaulinė istorija. Filosofija nori suprasti šitą planą, kadangi tik tai, kas juo remiantis įgyvendinta, yra tikroviška, o kas jo neatitinka, yra tik supuvusi egzistencija.

Politikoje ir anglų kalboje G. Orwellas taip pat įrodinėja, kad mokslininkų ir pedagogų polinkis padaryti akademinės aplinkos kalbą pernelyg sudėtingą ir miglotą yra tam tikras apsauginis mechanizmas: jeigu nesuprantate, ką rašau, tai rodo, kad mano protas pranašesnis už jūsų. Toks rašymas yra tam tikras intelektinis chuliganizmas, ir dauguma mūsų, deja, pernelyg dažnai susiduria su šia agresijos forma – prieš pat nosį užtrenktomis intelektinių galimybių durimis. Tačiau, kaip savo esė pabrėžia G. Orwellas, būtent aiškumas ir suprantamumas yra didžiojo rašytojo požymiai. Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje.

Turiu jus paguosti. Bedievybės banga kasdien didėja… Ne kartą man teko su giliu sielvartu konstatuoti, kad žmonės mažai bežino išganingas Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo, Mozės, Samsono, Dovydo, Saliamono ir kitas istorijas. Retas iš mūsų amžininkų turi šiokį tokį supratimą apie visas tas įžymias ir didžiai gerbiamas biblines asmenybes. Tai grėsmingas reiškinys. Teisingasis dangau! Kur mes nueisim, jei bus užmiršti dievobaimingi Biblijos anekdotai, visi tie užrašai, kuriuos kadaise išburkavo dieviškasis balandis – šventoji dvasia? Štai kodėl aš dabar pats imuosi ruošti naują šventojo rašto leidimą. Stengsiuosi, kad knyga būtų kiek galima patrauklesnė…

Juk savaime aišku: visa žmonijos istorija, kaip žinome, yra perėjimas nuo klajoklinių prie vis sėslesnių gyvenimo formų. Argi tai nereiškia, kad pati sėsliausia gyvenimo forma … yra pati tobuliausia …?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas – tai dienoraštis, kuriame ketinama įrašyti vieną istoriją, o įrašoma kita.

Iš istorijos semiamės patirties, o iš patirties formuojasi pati gyviausia mūsų praktinio proto dalis.

Žmonijos istorija iš tikrųjų tėra nusikaltimų, niekšybių ir nesėkmių registracija.

Žmogaus kvapas – visada kūniškas, taigi nuodėmingas. (Kvepalai. Vieno žudiko istorija)

Kiekvienas, tiriantis tautų negandų istoriją, gali įsitikinti, kad didžiumą nelaimių Žemėje atneša nemokšiškumas.

Gyvenimo istorijos… skleidžia pernelyg ryškią šviesą. Nuo jos niekaip nepasislėpsi. – „Luka“.

Vertinkite savo laisvę, arba ją prarasite, moko istorija. "Nekiškite mums savo politikos", atsako tie, kurie nenori mokytis. Esminių laisvių apsaugojimas visuomet susijęs su jas paneigiančių veiksmų apribojimu.

Diplomatija bando paversti naująją istoriją trintuku, kad galėtų nutrinti revoliuciją.

Tuomet šeichas patarė man nebūti istorijų pasakotoju, o pasistengti pasiekti tiek, kad kiti pasakotų istorijas apie mane.

Mes visada pasirengę dukart papasakoti tą pačią istoriją, tačiau nenorėtume jos dukart išgirsti.

Istorija neprivalo nukrypti nuo tiesos.

Žmonijos istorija vis labiau darosi panaši į lenktynes tarp mokymosi ir katastrofų.

Turėti priešą, vadinasi kurti įdomią istoriją, kurią galima papasakoti … Žmonės visada atkreipia dėmesį į tuos, kurie turi tvirtą poziciją. Konfliktai žmones uždega, jie patys stoja į vieną ar kitą pusę. Tai puikus būdas būti pastebėtam.

Žmogaus istorija iš esmės yra minčių istorija.

Istorija – klaidinga įvykių ataskaita, nes ją lemia valdovai, kurie dažniausiai būna niekšai, ir karininkai, kurie dažniausiai esti kvailiai.

Daugelis kitų įvykių (naftos krizė ir pan.) niekuomet net nebuvo prasidėję, niekuomet neegzistavo, nebent kaip dirbtinės peripetijos – abstraktai, erzacai ir istorijos, katastrofų bei krizių artefaktai, kurių paskirtis – hipnotizuoti išorinę aplinką. Visa žiniasklaida ir oficialusis informacijos scenarijus tik tuo ir užsiima, kad palaiko įvykiškumo, užstatų realumo, faktų objektyvumo iliuziją.

Istorinis įvykis pakeičia ne pasaulį, bet mūsų pasaulio suvokimą.

Mes žinome kokie žmonės ieško vienatvės: atgailaujantys nusidėjėliai, nevykėliai, šventieji arba pranašai. Jie paprastai pasitraukia į dykumas ir gyvena ten misdami skėriais ir laukinių bičių medumi. (Kvepalai. Vieno žudiko istorija)

Neįsivaizduojama, kiek dalykų numiršta, kai miršta gyva būtybė. (Toji istorija)

Puslapis 1 iš 212

Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 3040 (2898)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 2391 (2035)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 3961 (2020)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 4077 (1750)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1662)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 3207 (1593)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1449)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
  • Citata Nr. 3121 (1396)
    Dosnumui reikia užmokesčio, jis visada save apdovanoja.
    Ipolitas de Livris
  • Citata Nr. 3487 (1306)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
  • Citata Nr. 2983 (1293)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 4707

Sveiki , šiandien yra Penktadienis, 2018/07/20
banner