Dabartis - Citatos, Mintys, Posakiai


Prisimink, kad ne praeitis ir ne ateitis slegia tave, bet visada tik dabartis.

Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų, kurie egzistavo dar mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“ individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija. Todėl ir kūnas, ir siela pasižymi istoriniu charakteriu ir neranda sau tinkamos vietos jokiuose naujuose, tik ką atsiradusiuose dalykuose. Kitaip tariant, mūsų paveldėti bruožai ne visai jaukiai jaučiasi tokiose situacijose. Mes dar toli gražu neatsikratėme viduramžių, antikos ir primityvumo, kaip to norėtų mūsų psichė. Vietoj to, mes įkritome į pažangos srautą, kuris mus tuo smarkiau neša į ateitį, kuo labiau mes atitrūkstame nuo savo šaknų. Tačiau išsiveržę iš savo praeities, paprastai ją sunaikiname, ir nebelieka nieko, kas mus sustabdytu. Kaip tik šis ryšio su praeitimi praradimas, neturėjimas savo šaknų pagimdė „nepasitenkinimą kultūra“ ir sukėlė tokį skubėjimą, kad gyvenama daugiau ateitimi ir jos chimeriškais auksinio amžiaus pažadais negu dabartimi, kurios mūsų genetinis pagrindas dar nespėjo pasivyti. Nesuvaldomai metamės į tai, kas nauja, spiriami vis didėjančio nepakankamumo, nepasitenkinimo ir neramumo jausmo. Gyvename ne tuo, ką turime, o tuo kas mums žadama ne šiandienos šviesoje, o ateities tamsoje, kur laukiama tikrojo saulės patekėjimo. Nenorime pripažinti, kad kiekvienas geras dalykas turi savo kainą.

Amžinybė susideda iš dabarties.

Kūrinys, kuris skaitomas, turi dabartį; kūrinys, kuris skaitomas iš naujo, turi ateitį.

Aš esu gyvas, – (…) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – „Alchemikas“.

Rašytojas yra ir bene aktyviausias nacionalinės kultūros sargas, savotiškai transformuojantis kultūrinį palikimą į dabartį ir į ateitį.

Praeitis jau nebe paslaptis, dabartis nyki, nes ji vis labiau dėvisi diena po dienos, o ateitis yra senėjimas.

Visa paslaptis, kaip gauti tai, ko norite, yra besąlygiškas šios akimirkos branginimas. Kai būsite dėkingi šiai akimirkai, visa, kas jums jau paruošta, rasis iš dabarties mirksnio. Pajusite įkvėpimą veikti. Ir tai ves jus aukštyn. Taigi yra vienintelis būdas pasiekti tą viršutinį tašką – gyventi dabartyje ir būti nepaprastai dėkingiems … Daugelis nėra laimingi dabar, nes mano, kad bus laimingi, kai pasieks tą viršutinį tašką … Būkite laimingi tiesiog dabar. Ir iš šios dabarties akimirkos rasis jūsų taip siekiami stebuklai … aš esu laimingas kiekvieną akimirką. Kadangi aš laimingas, kiekviena nauja akimirka man neša savo atpildą. Ir kuo laimingesnis esu šią akimirką, tuo daugiau džiaugsmo ji man teikia.

Tas, kuris neturi išsamių žinių, neišmano nei praeities, nei dabarties, o kuris nėra jautrus blogiui ir gėriui, yra lyg aklas, kurčias ir be uoslės.

Ateitis yra blogiausias dabarties dalykas.

Kada tik imsi labai nerimauti, įkalbėk savo protą susitelkti į nedidelius dabarties malonumus. Skirk sau laiko gydytis. Nusiramink.

Aš veiksiu dabar. Nes dabartis yra viskas, ką aš turiu.

Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijosmintimis ir jausmais.

Įžvalgumas glaudžiai susijęs su pranašavimu. Pranašauti – reiškia daryti išvadą apie ateities įvykius, sprendžiant iš dabartyje veikiančių jėgų galingumo krypties. Bet kokios išsamios žinios ne apie paviršių, bet apie giliau veikiančias jėgas, suteikia galimybę pranašauti, ir bet kokia vertinga pranašystė turi remtis tokiomis žiniomis. Nenuostabu, kad mes dažnai numatome įvykių raidą, kurią vėliau patvirtina faktai. Ir visai nėra reikalo liesti telepatijos klausimo, nes daugelį sapnų galima priskirtiką tik minėtų racionalių pranašysčių kategorijai.

Paklydimo ir visa ko neigimo šėlas, noras nebūti panašiam į nieką, visiems laikams sulaužyti tai, kas mus apibrėžia, dovanoti dabarčiai vienatvę ir nebūtį, surasti tą vienintelį atramos tašką, kur likimai gali staiga prasidėti iš naujo. Ta pagunda – nuolatinė. Pasiduoti jai ar atmesti? Ar galima įsprausti kūrybos šėlą į tą kunkuliuojantį gyvenimą ar, atvirkščiai, savo gyvenimu lygiuotis į jį ir paklusti akimirkos praregėjimui? Grožis, didžiausias mano rūpestis, sykiu su laisve.

Kai regime tai, ko neturime, lengvai kyla mintis „O kaip, jei tai būtų mano?“ ir iškart pajuntame neturėjimo kartėlį. Tad dažniau reikėtų klausti: „O kaip, jei tai nebūtų mano?“ Aš manau, mums derėtų retsykiais žvilgtelėti į visa, ką turime, taip, lyg staiga būtume to netekę, ir nesvarbu ko – turto, sveikatos, draugų, mylimosios, žmonos, arklio, šuns ar dar kai ko, nes tikrąją vertę sužinosime ką nors praradę. Taigi, jei priimtume šį siūlomą požiūrį, tai, pirma, visi tie dalykai suteiktų mums kur kas didesnį tiesioginį pasitenkinimą nei iki šiol, ir, antra, priverstų stengtis, kad praradimų nebūtų: saugoti turtą, nepykinti draugų, gerbti žmonos ištikimybę, rūpintis vaikų sveikata ir t. t. Juk blausią dabartį dažnai mėginame praskaidrinti svajonėmis apie galimą sėkmę ir prasimanome tūkstančius tariamų vilčių, kurių kiekvienoje slypi ir galimybė nusivilti; taip visuomet ir būna, kai tos svajonės sudūžta į žiaurią tikrovę. Nepalyginamai išmintingiau savo apmąstymų objektu padaryti daugybę mus tykančių pavojų, ir tai būtų dvejopai naudinga: pirma, padėtų kai kurių nemalonumų išvengti, antra, maloniai nustebintų, jei laukiama negerovė neįvyktų. Juk šiek tiek padrebinę kinkas, visuomet būname gerokai linksmesni. Kai kada labai pravartu įsivaizduoti dideles nelaimes, kurios mus galėtų ištikti, kad paskui lengviau iškęstume tikrai užgriuvusias mažesnes bėdas: prisiminęs anas neįvykusias dideles nelaimes, mes save paguostume. Tačiau dėl šios taisyklės nederėtų nepaisyti anksčiau aptartosios.

Trumpiausias ir neramiausias gyvenimas tų, kurie pamiršta praeitį, nepaiso dabarties, bijo ateities; atėję prie gyvenimo krašto, vargšai per vėlai supranta, jog taip ilgai buvo užsiėmę nieko neveikimu.

Dabartis yra praeities išvada, rezultatas, o ateitis yra dabarties tąsa. Ateitis stovės ant pamatų, kuriuos dedate dabar. Jei tie pamatai blogi, aišku , neverta tikėtis puikios ateities, bet jei jie yra geri, nėra ko nerimauti: kokios šaknys, toks bus ir kamienas, šakos ir vaisiai.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4871)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (2989)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2124)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2079)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 4077 (1852)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1767)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1720)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1643)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Autoriai (1586)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 1762 (1511)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5258

Sveiki , šiandien yra Šeštadienis, 2019/01/19
banner