Civilizacija - Citatos, Mintys, Posakiai


Gamtoje viskas nukreipta į vienybę. Gamtos evoliucija įrodo, jog procesas, kai pasaulis virsta mažu visuotiniu kaimu, neatsitiktinis. Tai natūralus civilizacijos vystymosi bendros harmonijos link etapas. Galiausiai susiformuos viena sistema, kurios visos dalys, bendradarbiaudamos dėl bendrų interesų, bus susiję tarpusavyje. Taip teigia biologė Elizabet Satoris, Pasaulio išminčių tarybos narė. Tokijo simpoziumo paskaitoje ji aiškino, kad kiekvieną evoliucijos procesą sudaro individualizacijos, konfliktų ir konkurencijos etapai, kol galiausiai individai susivienija į bendrą harmoningą sistemą.

Mes manome, kad mūsų civilizacija artinasi prie vidurdienio, o iš tikro mums dar tik gieda pirmieji gaidžiai ir žėri ryto aušra.

Taika – civilizacijos dorybė, karas – jos nusikaltimas.

Sunku išlikti savimi, kai visa civilizacija, pažanga kuriama tam, kad mes negirdėtume savęs. Kad neužduotume sau klausimo KODĖL…

2005 m. spalio 15 d. jis gyrė Japoniją, turinčią vieną kultūrą, vieną civilizaciją, vieną kalbą ir vieną etninę grupę ir pabrėžė, kad "kitos tokios šalies nėra".

Civilizacija yra tai, kas daro jus sergantį.

Civilizacijai diktuojant pažinimą, išmintis buvo iš jūsų pagrobta. Jūs pasirinkote žinias, kad užmirštumėte. Pažvelkite, viskas yra tarpusavyje susiję it gyvatė, įsikandusi sau uodegą.

Tikrosios istorinės permainos – ne tos, kurios stebina didybe ir prievarta. Vieninteliai svarbūs pokyčiai, atnaujinantys civilizaciją, yra pažiūrų, koncepcijų ir tikėjimų kaita.

Teisingume turi būti moralės standartas, būdingas visoms tautoms. To siekti ir įgyvendinti – tai ir yra tikra civilizacija.

Protas niekuomet negali nei pažinti, nei sukurti grožio … Daugybė žmonių taip įkalinti savo protuose, kad gamtos grožis jiems iš tikrųjų neegzistuoja … Nes jie neramūs, šioje akimirkoje jų nėra, jie netikrai mato gėlę, nejaučia jos esmės, jos šventumo – lygiai kaip nepažįsta savęs, nejaučia savo pačių esmės ir savojo šventumo … Protas, likęs vienas su savimi, kuria pabaisas, kurias mes matome ne vien parodų salėse. Pažvelkite į mūsų miestų vaizdus ir gamybines dykvietes. Nė viena civilizacija nėra sukūrusi tiek bjaurumo.

Tikrai, ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus žmogėdra darosi.

Lyginamoji ir hermeneutinė tradicija, nustatanti dievų vardų atitikmenis skirtingose kultūrose, atsirado senojoje šumerų-akadų civilizacijoje. Ši kosmopolitinės metafizikos tradicija grindžiama dar vadinamojo Bronzos amžiaus laikais visuotinai priimta idėja, kad, dieviškosios esmės požiūriu, religija yra viena. Tačiau skirtingos civilizacijos ir kultūros tuos pačius dievus vadina skirtingais vardais. Esama sakralinių sklaidmenų ir teofanijų įvairovės, slepiančios pamatinių pradmenų vienybę bei homogenišką esmę. Todėl vieną teologinę sistemą visada galima perteikti kitos teologinės sistemos terminais. Vertimas yra įmanomas ir natūralus dalykas, nepaisant kiekvienai atskirai religijai būdingų ypatumų, sudarančių jos originalų ir nepakartojamą charakterį.

Plačiai apibendrinus galima teigti, jog šiandien mes gyvename tekstocentristinės kultūros pasaulyje. Tai reiškia, kad kiekviena kultūrinė iniciatyva realiai save reprezentuoja tik teksto pavidalu. Kultūra galutinai legitimuojama, kai ji pateikiama ir užfiksuojama kaip tekstas tarp kitų tekstų. Labiausiai vykusiu laikomas toks tekstas, kuris susilaukia daugiausiai tokių pat tekstinių atsiliepimų, nuorodų bei komentarų. Tekstas gyvena kaip savo paties aidas, kaip besidauginančios citatos, interpretacijos ir kritinės pastabos … Tai, kad visa šiuolaikinė kultūra yra tekstocentristinė, kad kritinės intencijos visiškai sutekstinamos,kad politinė valia įkūnijama tik spaustuvių produkcijoje, – visa tai irgi parodo tam tikrą civilizacijos sulaukėjimo ir impotentiškos degradacijos lygį. Žodžiai, žodžiai, žodžiai…

Civilizacija, neturinti paslapčių, pragaištingai smurtauja prieš bet kokias paslaptis, išliedama visos civilizacijos neapykantą savo pačios pamatams.

Svarbiausias civilizacijos uždavinys – išmokyti žmogų mąstyti.

Modernaus baltiškumo idėja yra pajėgi atremti globalizuoto pasaulio iššūkius, o civilizacijų lyginamieji tyrimai ir komparatyvistika apskritai padėtų suprasti būsimus kitus, su kuriais teks gyventi šalia.

Yra posakis, kad reformatorius – tai civilizacijos kūdikis, o pranašas – jos tėvas.

Patvari civilizacija neįmanoma be daugybės malonių ydų. – „Puikus naujas pasaulis“.

Tikrasis civilizacijų rodiklis – ne turtingumo ir išsilavinimo lygis, ne miestų dydis, o šalies auklėjamo žmogaus charakteris.

… minios atėjimas į valdžią žymi paskutinius Vakarų civilizacijos etapus ir grįžimą prie anarchijos, kuri įsivyrauja prieš gimstant naujai visuomenei.

… civilizacija, gerindama mūsų namus, nepagerino žmonių, kurie turi juose gyventi. Ji sukūrė rūmus, bet ne taip paprasta sukurti taurius didikus ir karalius.

Istorija moko, kad moralinėms jėgoms, kurios yra tarsi visuomenės armatūra, prarandant įtaką, civilizaciją galų gale pribaigia nesąmoninga ir brutali masė, pagrįstai vadinama barbarais.

Dievas nesuderinamas su technika, moksline medicina ir visuotine laime. Tenka pasirinkti. Mūsų civilizacija pasirinko techniką, mediciną ir laimę. – „Puikus naujas pasaulis“.

Šiandien minios reikalavimai tampa vis aiškesni: ji bando iš pagrindų sugriauti šiuolaikinę visuomenę ir grąžinti ją į pirmykštį komunizmą, kuris buvo įprasta bendruomenės būsena prieš civilizacijos aušrą…

Mes tik vaikėzai trumpomis kelnaitėmis, trikšmingi, nenuoramos, mes tik šūkaujam ir lakstom su savo raketiniais ir atominiais žaisliukais. Bet vien gražią dieną Žemė taps tokia pat kaip Marsas šiandien. Taigi, Marsas mus prablaivins. Tai pamoka apie civilizacijų raidą. Naudinga pamoka.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (3464)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (2968)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2086)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2069)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 4077 (1821)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1730)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1675)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1629)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1494)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
  • Citata Nr. 3487 (1445)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5075

Sveiki , šiandien yra Pirmadienis, 2018/11/19
banner