Charakteris - Citatos, Mintys, Posakiai


… ir ne tie eilėraščiai gražiausi, kuriuose iš tikrųjų stengiamasi suteikti pavidalą kokiam nors pamokymui ar išminties grūdinimui, o tie, kuriuose atsispindi poeto nuotaika, jo širdies turtingumas, jo dora ir žmonių meilė, jo nuostabus biurgerio charakteris.

Mat skirtingi charakteriai lemia skirtingus pomėgius, o šių nepanašumas bičiulius išskiria. Tad […] geri žmonės negali bičiuliautis su nedorėliais, o šie – su geraisiais, kaip tik dėl didžiausio skirtumo tarp vienų ir kitų būdo bei pomėgių.

Charakteris negalį vystytis ramiai ir tyliai. Tik per bandymus ir kančios patirtį mes galime savo sielą sustiprinti, įkvėpti ambiciją ir pasiekti pasiekimų.

Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose.

Ir mūsų siela, ir kūnas sudaryti iš atskirų elementų, kurie egzistavo dar mūsų protėviuose. Tai, kas „nauja“ individualioje sieloje, tėra be galo įvairi senųjų sudedamųjų elementų rekombinacija. Todėl ir kūnas, ir siela pasižymi istoriniu charakteriu ir neranda sau tinkamos vietos jokiuose naujuose, tik ką atsiradusiuose dalykuose. Kitaip tariant, mūsų paveldėti bruožai ne visai jaukiai jaučiasi tokiose situacijose. Mes dar toli gražu neatsikratėme viduramžių, antikos ir primityvumo, kaip to norėtų mūsų psichė. Vietoj to, mes įkritome į pažangos srautą, kuris mus tuo smarkiau neša į ateitį, kuo labiau mes atitrūkstame nuo savo šaknų. Tačiau išsiveržę iš savo praeities, paprastai ją sunaikiname, ir nebelieka nieko, kas mus sustabdytu. Kaip tik šis ryšio su praeitimi praradimas, neturėjimas savo šaknų pagimdė „nepasitenkinimą kultūra“ ir sukėlė tokį skubėjimą, kad gyvenama daugiau ateitimi ir jos chimeriškais auksinio amžiaus pažadais negu dabartimi, kurios mūsų genetinis pagrindas dar nespėjo pasivyti. Nesuvaldomai metamės į tai, kas nauja, spiriami vis didėjančio nepakankamumo, nepasitenkinimo ir neramumo jausmo. Gyvename ne tuo, ką turime, o tuo kas mums žadama ne šiandienos šviesoje, o ateities tamsoje, kur laukiama tikrojo saulės patekėjimo. Nenorime pripažinti, kad kiekvienas geras dalykas turi savo kainą.

Žmogus palieka pėdsaką gyvenime tik valdydamas savo charakterį arba bent jau tuo rūpindamasis.

Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti.

Nėra nieko pavojingesnio už žmogų be charakterio.

Charakteris – tai galutinai susiformavusi valia.

Pernelyg prašmatnus stilius užtemdo ir charakterius, ir mintis.

Pasėję poelgį, nupjausite įprotį, pasėję įprotį, nupjausite charakterį, pasėję charakterį, nupjausite likimą.

Tik silpnuosius sutramdo ir prislegia nesėkmės; didieji charakteriai jų nepaiso.

Nėra žmogaus, turinčio tiek itin blogų polinkių, kad dėl jų negalėtų pakeisti savo „įgimto temperamento“ įsigytu charakteriu.

Charakteris – didžiausias žmogaus sugebėjimų gausintojas.

Žmogaus, kurio charakteryje nėra ryžtingumo, negalima vadinti priklausančiu sau pačiam… Jis priklauso bet kam, galinčiam jį paversti savo belaisviu.

Vos pašauksi, katė prisistatys – jeigu neturės geresnio užsiėmimo.

Vadovavimas – tai sugebėjimas ir valios stiprybė telkti žmones bendram tikslui ir charakteris, įkvepiantis pasitikėjimą.

Regis, žmonės nesupranta, kad jų nuomonė apie pasaulį atskleidžia jų charakteris.

Sunkumai nebūtinai užgrūdina charakterį, tačiau jį visada apnuogina.

Žmogaus charakteris sukuria jo likimą.

Lyginamoji ir hermeneutinė tradicija, nustatanti dievų vardų atitikmenis skirtingose kultūrose, atsirado senojoje šumerų-akadų civilizacijoje. Ši kosmopolitinės metafizikos tradicija grindžiama dar vadinamojo Bronzos amžiaus laikais visuotinai priimta idėja, kad, dieviškosios esmės požiūriu, religija yra viena. Tačiau skirtingos civilizacijos ir kultūros tuos pačius dievus vadina skirtingais vardais. Esama sakralinių sklaidmenų ir teofanijų įvairovės, slepiančios pamatinių pradmenų vienybę bei homogenišką esmę. Todėl vieną teologinę sistemą visada galima perteikti kitos teologinės sistemos terminais. Vertimas yra įmanomas ir natūralus dalykas, nepaisant kiekvienai atskirai religijai būdingų ypatumų, sudarančių jos originalų ir nepakartojamą charakterį.

Žmogaus charakteris geriausiai atsiskleidžia ne ištikus nelaimei, o įgavus valdžią.

Beveik visi žmonės gali iškęsti nelaimes, bet jei norite išbandyti žmogaus charakterį, suteikite jam valdžią.

Veiklai labiausiai reikia charakterio; žmogus su charakteriu – tai apdairus žmogus, kuris turi konkretų tikslą ir atkakliai jo siekia.

Charakteris – tai slapta, nuolatinė valios energija.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (4881)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (3002)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2149)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2087)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 4077 (1871)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1786)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1735)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Autoriai (1683)
    [userlist role="author"]
    admin
  • Citata Nr. 3207 (1656)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1527)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5360

Sveiki , šiandien yra Penktadienis, 2019/02/22
banner