Auklėjimas - Citatos, Mintys, Posakiai


Pažvelgę į nepilnamečius tėvus galime teigti, kad vaikai vaikų auklėti negali. Žmonės taip gyvendami griauna savo šeimas ir viską aplinkui. Kiekvienas yra tarsi reanimacijos palatoje.

Tuščias dalykas auklėtojui kalbėti apie aistrų pažabojimą, jeigu pats duoda valią kokiai nors aistrai; bergždžiai jis stengsis išrauti savo auklėtinio ydą ar netikusį bruožą, kurių nenusikratė pats.

Būti verslininku ir steigti naujas firmas bei įmones – tai tarsi auklėti vaikus: tai atima žymiai daugiau laiko ir jėgų, negu manei pradžioje, o palikti šį užsiėmimą labai sunku ir skaudu. Dėkui Dievui, kad savojo verslo, kaip savo vaikų, ne taip paprasta atsikratyti!

Tikrasis auklėjimas yra siekiamas lavinti pagal prigimtį, o ne per anksti subrandinti.

Mokymas – tai tik vienas lapelis to žiedo, kuris vadinamas auklėjimu.

Kodėl aiškinti kaip auklėti mano vaikus turėčiau leisti tam pačiam Dievui, kuris nužudė savąjį?

Dailiosios literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoninti, kelti ir auklėti.

Nėra kada auklėti sūnų, vadinasi, nėra kada būti žmogumi.

Išauklėti kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia knygose.

Taigi gamta pastatė mus žemiau gyvulių, kad geriau išryškintų stebuklus, kokius daro auklėjimas, nes tiktai jis prilygina mus gyvuliams ir netgi padaro pranašesnius už juos.

Prigimties pakeisti neįmanoma, galima tik pakreipti į gera kai kurias charakterio ypatybes, netgi trūkumus – čia slypi didžioji auklėjimo paslaptis ir didysis uždavinys.

Auklėjimas – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus pareiga, nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų lavinimas.

Bendraamžių rungtynėse vaikui neleiskime nei pralaimėti, nei pykti; stenkimės, kad jis būtų draugiškas su varžovais, kad įprastų norėti ne pakenkti, bet pralenkti; kai nugalės ar kita verta pagyrimo padarys, leiskime sielai pakilti, bet ne krykštauti, nes iš džiaugsmo pradedama šokinėti ant vienos kojos, o bešokinėjant – pasipučiama ir pernelyg didžiuojamasi. Leiskime ir atsipalaiduoti, bet drausime tinginiauti ir dykinėti; saugosime nuo lipšnumo, nes niekas neformuoja piktesnių žmonių, kaip švelnus ir meilus auklėjimas. Todėl vienatūrių, kuriems labiau nuolaidžiaujama, sielos esti labiau sugedusios. Nepasipriešins sunkumams tas, kuriam nieko niekada nedraudžiama, kurio ašaras visada šluosto susirūpinusi motina, kurio atsiparšinėjama dėl auklėtojo griežtumo.

O dėl santuokos, tai, žinoma, ji dera su protu, jei troškimą lytiškai suartėti sužadina ne vien tik išvaizda, bet ir troškimas gimdyti vaikus bei juos išmintingai auklėti ir, be to, jei abipusės, būtent vyro ir moters, meilės priežastis yra ne tik išvaizda, bet ypač dvasios laisvė.

Tikrasis auklėjimas – nė tiek taisyklės, kiek pratybos.

Jei norime geresnės ateities, labai svarbu deramai auklėti savo vaikus.

Yra žmonių, kurie linkę griežtai laikytis savo nuomonės, – juos vadina užsispyrėliais. Tokius žmones sunku įtikinti ir priversti pakeisti savo nuomonę. Tarp jų ir tarp susivaldančiojo – taip pat kaip tarp švaistūno ir dosnaus, tarp drąsaus ir nutrūktgalvio – yra šioks toks panašumas. Bet vis dėlto jie daug kuo skiriasi. Mat susivaldantis žmogus, apimtas geismo ir aistros, nepasikeičia, bet kartais jį lengvai galima perkalbėti, o kitų negali paveikti įrodymai, nes juos veikia aistros, ir daugelis iš jų pasiduoda malonumams. Užsispyrę būna aikštingieji, nemokšos ir neišauklėtieji; aikštingieji užsispyrę dėl malonumų ir nemalonumų: džiaugiasi laimėję, kai nesileidžia perkalbami, ir erzinasi, kai neklauso ir nepriima jų nuomonės, – panašiai kaip būna priimant nutarimus liaudies susirinkimuose. Todėl jie yra labiau panašūs į nesusivaldančius negu į susivaldančius.

Auklėjimo klaidos – ne pasiteisinimas, jas reikia ištaisyti saviaukla.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 3040 (2898)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 2391 (2035)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 3961 (2020)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 4077 (1750)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1662)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 3207 (1593)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1449)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
  • Citata Nr. 3121 (1396)
    Dosnumui reikia užmokesčio, jis visada save apdovanoja.
    Ipolitas de Livris
  • Citata Nr. 3487 (1306)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
  • Citata Nr. 2983 (1293)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 4707

Sveiki , šiandien yra Penktadienis, 2018/07/20
banner