Citata Nr. 5749

Iš tikrųjų žmogaus gerovei, sakyčiau net – visai jo būčiai – svarbiausia yra tai, kas glūdi arba vyksta jame pačiame … Todėl tie patys išoriniai procesai bei santykiai kiekvieną veikia skirtingai, štai kodėl toje pačioje aplinkoje kiekvienas gyvena vis kitokiame pasaulyje.

Citata Nr. 5743

Niekada niekam neleisk sumenkinti savęs ir užmesti niūrumo bei pralaimėjimo skraistės ant visos savo dienos. Prisimink, kad pultum ieškoti kaltės, nereikia ypatingo talento, nei pasiaukojimo, Niekas iš šalies negali turėti galios tau, kol pats neprisileisi. Tavo laikas yra per daug vertingas, kad būtų aukojamas ir švaistomas kovoms su žemomis neapykantos jėgomis, pavydu ar pykčiu. Atsargiai saugok savo trapų gyvenimą. Tik Dievas gali sukurti gėlę, tačiau bet kuris kvailas vaikėzas gali ją nuskinti ar sutrypti.

Citata Nr. 5741

Man prireikė dešimties metų, kad užsikariaučiau tai, kas man atrodo neįkainojama: širdį, kuri nežino, kas yra kartėlis. Ir kaip dažnai atsitinka, įveikęs kartėlį, aš jį išliejau keliose knygose. Vadinasi, apie mane visuomet bus sprendžiama pagal tą kartėlį, kurio aš nebejaučiu. Bet tai teisinga. Tai kaina, kurią reikia sumokėti.

Citata Nr. 5740

… kiekvienas tikras išminčius ir žmonijos mokytojas mokė to paties, būtent to, kad žmogus geisti nei didybės, nei laimės, nei didvyriškumo, nei išoriškos taikos, apskritai nieko, tik tyros, budrios sąmonės, narsios širdies, ištikimybės, išminties ir kantrybės, kad galėtų ištverti tiek laimę ir tylą, tiek kančią ir triukšmą.

Citata Nr. 5733

Rask laiko būti draugiškas – tai kelias į laimę. Rask laiko svajoti – tai pakylės tave iki žvaigždžių. Rask laiko mylėti ir būti mylimas – tai dievų privilegija. Rask laiko apsidairyti aplink – juk diena per trumpa, kad galvotum tik apie save. Rask laiko nusijuokti – juk tai sielos muzika.

Citata Nr. 5726

Ypač daug reiškia tai, kas religijos požiūriu nuo seniausių laikų traktuojama kaip išgyvenimas žmoguje, apie jį bei visoje „čia“ – būtyje vykstančių slėpiningų vyksmų. Tai, kad dieviškumas susijęs su Motina pripažino visos žmonijos tautos.

Citata Nr. 5722

Vyro ir žmonos draugystė kyla iš prigimties. Mat žmogus iš prigimties labiau yra linkęs gyventi dviese negu valstybinėje bendrijoje – tuo labiau kad šeima yra pirmesnė ir būtinesnė negu valstybė, o gimdyti vaikus būdinga visiems gyvūnams. Tačiau kiti gyvūnai poruojasi tik tam, kad atsivestų palikuonių, o žmonės gyvena bendrai ne tik tam, kad gimdytų vaikus, bet ir kad tenkintų kitus kasdieninio gyvenimo poreikius. Čia jau iš karto yra darbo pasidalijimas: vyro darbai kitokie negu moters. Todėl suėję į draugę jie vienas kitam padeda. Taigi šita draugystė teikia ir naudą, ir malonumą, o jei abu [ir vyras, ir žmona] geri, tai draugystė grindžiama dar ir dorybe. Ir vienas, ir kitas turi savo dorybę, ir tuo jie džiaugiasi. Vaikai juos tvirtai susieja. Todėl bevaikiai sutuoktiniai pasidaro vienas kitam svetimi. Juk vaikai yra abiejų bendras turtas – jie ir palaiko tą ryšį. O atsakyti, kaip sugyventi vyrui su žmona ir apskritai draugui su draugu, – tai tas pat kaip atsakyti, kaip įgyvendinti teisingumą. Juk ne tas pats teisingumas bus draugo santykiuose su draugu arba su svetimu, arba su bičiuliu, arba su mokyklos draugu

Citata Nr. 5721

Jūs sakote, kad mokslas mus išgelbės. Aš sakau, kad mokslas mus sunaikino. Nuo Galilėjaus dienų bažnyčia stengėsi sulėtinti negailestingą mokslo žygiavimą pirmyn, kartais klaidingomis priemonėmis, tačiau visuomet geranoriškais motyvais. Vis dėlto mokslo pagundos buvo per didelės, kad žmogus būtų pajėgęs joms atsispirti. Aš jus raginu – apsižvalgykite aplinkui. Mokslo pažadai nėra ištesėti. Pažadai užtikrinti mūsų gyvenimo efektyvumą ir paprastumą pavirto ne kuo kitu kaip nesibaigiančia tarša bei chaosu. Mes esame susiskaldžiusi ir susipriešinusi gyvosios gamtos rūšis Rūšis žengianti susinaikinimo keliu.