About Paulas Koelas

(1947 m. rugpjūčio 24 d.) brazilų rašytojas, dainų autorius, JTO „taikos skelbėjas“. Tėvai nesuprato sūnaus talento ir net guldė į psichiatrijos ligoninę, kad „išgydytų” nuo noro rašyti. Pats P. Coelho teigia: „Aš visada žinojau, kad mano Asmeninė Legenda yra rašyti”.

All posts by Paulas Koelas

Taikos mene nėra puolimo. Pasaulyje tiek blogio ir netvarkos todėl, kad žmonės užmiršo, jog viskas kilę iš vieno šaltinio. Sugrįžkime prie pradžios šaltinio ir palikime visas egoistines mintis, tuščius troškimus ir pyktį. Kai tu artimuose žmonėse pradedi ieškoti "gero" ir "blogo", tavo širdyje atsiveria praraja ir į ją įsiveržia neigiamos mintys. Kitų žmonių bandymas, kritikavimas ar varžymasis su jais silpnina tave ir žlugdo.

Jis galėtų pasakyti, jog mato šviesos tašką, ji patikėtų, ir jiedu vėl susitiktų šiame gyvenime. Netgi tuo atveju, jeigu pabėgtų pasipiktinusi, apsipylusi ašaromis, vis viena galų gale sugrįžtų, nes jis sakė tiesą: jiedu abu negalėjo gyventi vienas be kito. Tokia buvo Abiejų Pusių išmintis: viena Pusė visada atpažindavo kitą.

… tikrieji draugai – tie, kurie yra šalia mūsų,kai mums sekasi. Kie linki mums gera, džiaugiasi mūsų pergalėmis. Netikri draugai atsiranda tik mums sunkiu metu, rodydami savo liūdną veidą, savo "solidarumą", nors iš tiesų mūsų kančios jų pasigailėtinam gyvenimui didelė paguoda.

Žmogus silpnas, todėl visada bando nuo savęs nuslėpti didžiąją Mirties tiesą. Jis nesuvokia, jog tiktai ji skatina gyvenime atlikti pačius didžiausius darbus. Žmogus bijo nuklysti į tamsą, jį siaubingai gąsdina nežinomybė, ir tą baimę įmanoma įveikti tik nepamirštant, kad jo dienos suskaičiuotos. Žmogus nesupranta, jog, susitaikęs su Mirtimi, sugebėtų ryžtis didesniems darbams, pasiekti nepalyginamai didesnių pergalių savo kasdieninėje kovoje, nes neturi ko prarasti – Mirtis neišvengiama … Vis dėlto, kai išeina kalba apie Mirtį, mes negalime nusikratyti senų prietarų, nes nesuvokiame, jog tai dar viena Agapės apraiška.

Žodis "nusižengimas", arba "nuodėmė", – lotyniškai "pecus", o tai reiškia – "luoša koja", kitaip tariant, koja, kuria neįmanoma žengti. Nuodėmės nusikratoma visą laiką einant į priekį, prisitaikant prie naujų aplinkybių ir mainais už tai gaunant tūkstančius malonių, kurių dosniai teikia gyvenimas visiems šito trokštantiems.

O žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti. Mes, širdys, stingstame vien nuo minties apie amžinai prarandamą meilę, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekada nebūsiančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes, galų gale, jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame. (Alchemikas)

banner