Author: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Citata Nr. 5430

Laikas – tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas man trukdo klausyti – nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai, – pražus. Ta kompozicija – tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą būna grojama.

Citata Nr. 4718

Kad būtum žmogus, argi būtinai reikia turėti ant kaktos prilipdytą ženklą, t.y. būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muziku?

Citata Nr. 3838

Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.

Citata Nr. 3482

Silpnybė – tai niekšybė.

Citata Nr. 2290

Kuo plačiau sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus laimingesnis žmogus.

Citata Nr. 2263

Žmogui vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi sparnų primygti nuosavam „aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus.

Citata Nr. 2250

Piktas žmogus man atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai įdomus fenomenas, tartum būtų klaidingos idėjos supainiotas.

Citata Nr. 2224

Nuo mūsų pačių priklauso pasirinkimas minčių, o kartu ir veiksmų, bet ne tokių, kurie veda į graužatį, išsekimą ir nuovargį.

Citata Nr. 2174

Senbernystė – baisus dalykas. Tiesiog gėdingas, kvailas, banalus, niekais paverstas gyvenimas. Jei savo visuomenei nori būti kilniu ir naudingu žmogumi, tai pirmiausia vesk (žinoma, ne tučtuojau).

Citata Nr. 2123

Meilė – tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys.

Citata Nr. 2059

Kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose.

banner