About Liutauras Degėsys

(1953 m. spalio 1 d.) – poetas, filosofas, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filosofijos katedros docentas.

All posts by Liutauras Degėsys

Kultūroje visuomet slypi galimybė išlaisvinti žmogų, padėti susigaudyti gyvenime, galimybė ugdyti skonį, distanciją, pasitikėjimą savimi ir kritiškumą. Kultūra yra žmogaus universalumas, lankstumas, atvirumas kaitai ir laisvei. Ji ugdo žmonių kūrybines galias, lavina skonių įvairovę. Dažniausiai tai yra net ir ne kažkoks konkretus rezultatas. Tai procesas, būsena, refleksija. Jei norite, tai – trūkumo jausmas.

Ir atrodo, kad valdžios ir vėl to nesupranta. Kad valstybė ir visuomenė yra žmogaus galvoje. Kad žmonių negali priversti arba kad gali visus priversti trumpam, arba dalį – ilgam, bet negali priversti visų visam laikui. kad jėga ir prievarta nesukursi visuomenės. kad tik vidinė prievarta, tik vidinis įsipareigojimas sau pačiam gali sukurti bendriją.

Norint išspręsti konfliktą, dalyviai turi laikytis šių taisyklių: pripažinti kitų teises, gebėti išklausyti priešininko poziciją ir bandyti jį suprasti, sukaupti dėmesį į konflikto esmę, o ne į priešininko asmenybę, atsiprašyti, jei buvo neteisūs, nevartoti provokuojančių žodžių ar kaltinimų, ieškoti demokratiškų konflikto sprendimo būdų.

Kai sakai: gyveni – gyveni kaip unikali, nepakartojama, nepakeičiama, individuali būtybė, – kitą kartą pats savęs paklausi: o kuo jau toks unikalus, nepakartojamas tas tavo gyvenimas? Kai pabandai atlikti elementariausią mintinį eksperimentą – pašalinti atsitiktinius žmones, kasdienius darbelius, nieko nereiškiančius pokalbius, beviltiškus susitikimus, absurdiškus susižavėjimus ir pasikartojančius įvykius, – kas tokio unikalaus lieka tavo gyvenime?

Juk, griežtai tariant, visos vertybės yra virtualios. Buvo filosofų, kurie mokė pamatyti vertybes tiesiog gamtoje ar realybėje, bet tikriausiai nedaug kam pavyko pamatyti dėsnį, krintantį nuo medžio ar susitikti gatvėje istorinę tendenciją. Nuo medžių krinta obuoliai, o ne Niutono dėsniai, o gatvėmis, deja, vaikšto ne moraliniai principai ar progreso idėjos, bet paprasčiausi žmonės. Viskas atsiranda, įsitvirtina ir išsilaiko tik žmonių galvose – visi tie visuomeniniai reiškiniai ir tų reiškinių interpretacijos.

banner