Politikoje ir anglų kalboje G. Orwellas taip pat įrodinėja, kad mokslininkų ir pedagogų polinkis padaryti akademinės aplinkos kalbą pernelyg sudėtingą ir miglotą yra tam tikras apsauginis mechanizmas: jeigu nesuprantate, ką rašau, tai rodo, kad mano protas pranašesnis už jūsų. Toks rašymas yra tam tikras intelektinis chuliganizmas, ir dauguma mūsų, deja, pernelyg dažnai susiduria su šia agresijos forma – prieš pat nosį užtrenktomis intelektinių galimybių durimis. Tačiau, kaip savo esė pabrėžia G. Orwellas, būtent aiškumas ir suprantamumas yra didžiojo rašytojo požymiai. Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje.