Author: Jonathan Haidt

Citata Nr. 3802

Svarbus kultūros psichologijos teiginys sako, kad kiekviena kultūra ugdo ypatingą kompetenciją tam tikrais žmogiškosios būties klausimais, tačiau nė viena kultūra negali būti kompetetinga visose srityse.

Citata Nr. 3434

… knygoje „Prabangos karštligė“ („Luxury Fever“) R. Frankas … nagrinėja kitą iracionalumo apraišką … kodėl, valstybei tapus turtingesnei, jos piliečiai jaučiasi mažiau laimingi.

Citata Nr. 2779

Pasak R. Sternbergo, išmintis yra implicitinis žinojimas, leidžiantis palaikyti dvejopą pusiausvyrą. Pirma, išmintingi žmonės sugeba palaikyti pusiausvyrą tarp savopačių poreikių, kitų asmenų poreikių ir poreikių žmonių ar objektų, su kuriais nėra tiesioginės sąveikos … Antra, išmintingi žmonės geba suderinti tris reakcijų į situacijas būdus: prisitaikymą (keistamiesi patys ir prisiderindami prie aplinkos), formavimą (keisdami aplonką) ir pasirinkimą (apsispręsdami persikelti į kitą aplinką).

Citata Nr. 2649

Kiekvienas, kuris nori visapusiškai suprasti žmogiškosios prigimties visus lygmenis ir tai, kaip žmonės atranda savo gyvenimo prasmę ir tikslą, turi šiuos dalykus susieti su tuo, ką žinome apie moralę ir religiją.

Citata Nr. 2610

Galutinė laimės hipotezės versija teigia, kad laimė kyla tuomet, kai ryšys sujungia daugelį dalykų. Laimė nėra kažkas, ką galime tiesiogiai surasti, įsigyti ar pasiekti. Mes turime sukurti tinkamas sąlygas ir tada laukti. Kai kurios šių sąlygų yra mūsų viduje, tokios kaip skirtingų mūsų asmenybės dalių ir lygmenų koherencija. Kitoms sąlygoms reikia ryšio su išoriniais dalykais. Panašiai kaip augalams klestėti reikia saulės, vandens ir gero dirvožemio, taip ir žmonėms reikia meilės, darbo ir ryšio su kažkuo didesniu už juos pačius. Užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, su darbu ir kažkuo didesniu už save tikrai verta, nes jei šie ryšiai bus tinkami, atsiras tikslo ir prasmės pojūtis.

Citata Nr. 2567

Tik pradėjęs psichologijos magistrantūros studijas supratau, kodėl šiuolaikinė filosofija atrodė tokia sterili – jai trūko gilaus žmogiškosios prigimties suvokimo … senovės filosofai dažnai kartu buvo ir geri psichologai, tačiau, kai šiuolaikinė filosofija atsidėjo logikos ir racionalaus mąstymo tyrinėjimui, ji pamažu liovėsi domėtis psichologija ir neteko ryšio su aistringu žmogaus gyvenimu, kurį lemia tam tikros situacijos. Neįmanoma „gyvenimo prasmės“ analizuoti abstrakčiai arba bendrais bruožais arba sieti ją su kokia nors mitine ar absoliučiai racionalia būtybe [Klemke, 2000]. Tik suvokiant, kokios rūšies būtybės mes iš tikro esame, žinant visą mūsų sudėtingą psichinę ir emocinę struktūrą, derėtų pradėti kelti klausimą, kokį gyvenimą galima būtų laikyti prasmingu.

Citata Nr. 2476

Pirmoji tiesa teigia pagrindinę šios knygos idėją – protas susideda iš atskirų dalių, kurios kai kada konfliktuoja. Panašiai kaip raitelis, jojantis ant dramblio – sąmonė, racionalioji proto dalis, tik iki tam tikros ribos kontroliuoja dramblio elgesį. Šiandien mes jau žinome šio susiskaldymo priežastis ir bent kelis būdus, kurie padėtų raiteliui ir drambliui veikti išvien ir pasiekti geresnių rezultatų.

Citata Nr. 2459

Mūsų smegenys, panašiai kaip ir žiurkių, sutvertos taip, kad maistas ir seksas sukelia nedidelius pliūpsnius dopamino (neuromediatoriaus), jis verčia mus džiaugtis veiksmais, skatinančiais mūsų genų išlikimą [Rolls, 1999].

banner