Author: Elisabeth Kubler-Ross

Citata Nr. 5810

Kai depresija yra tik priemonė pasirengti neišvengiamam visų mylimų žmonių praradimui, susitaikymui, tada padrąsinimai ir raminimai netenka prasmės. Neverta skatinti ligonį matyti tik tai, kas gražu, arba raginti jį neliūdėti. Tai reikštų pamiršti artėjančią mirtį, nors visi sielvartaujame, kad neteksime mylimo žmogaus. Ligonis tai jaučia skaudžiausiai. Jei jamleidžiama išreikšti savo sielvartą, jis daug lengviau susitaikys su likimu ir bus dėkingas tiems, kurie sugebės būti šalia jo per visą depresijos laikotarpį ir nereikalauti, kad jis neliūdėtų.

Citata Nr. 5442

… depresija gilėja, kai ligonio poreikių nemato ir nesupranta jo aplinkos žmonės, ypač artimiausi šeimos nariai.

Citata Nr. 4371

Neigimas – tokia pirmiausia kylanti reakcija, būdinga ir tiems, kuriems apie [mirtiną] ligą buvo pasakyta tiesiai, ir tiems, kurie po kurio laiko patys priėjo šią išvadą.

Citata Nr. 3760

Jei patys nesugebame ramiai, drąsiai pasitikti mirtį, tai kaip galėsime pagelbėti ligoniams?

Citata Nr. 2335

Pati didžiausia pagalba, kokią galime suteikti bet kuriam šeimos nariui – vaikui ar suaugusiam, – tai pasišnekėti su juo apie jo jausmus dar prieš ligonio mirtį ir leisti jam įveikti tas emocijas, nesvarbu, racionalios jos ar ne.

Citata Nr. 2319

Trečias [mirimo] etapas, derybos, yra mažiau žinomas, bet taip pat padeda ligoniui, nors ir neilgam. Jei pirmajame etape ligonis nesugebėjo drąsiai pasitikti lemtį, jei antrajame etape buvo užvaldęs pyktis, nukreiptas į Dievą ir žmones, tai galbūt dabar pavyks pasiekti tam tikrą sandėrį ir nutolinti neišvengiamą įvykį: „Jei Dievas nutarė pasiimti mane iš šio pasaulio ir nebijo mano pylčio, galbūt jis bus maloningesnis jei gražiai paprašysiu.

Citata Nr. 2306

Sakoma, kad apkasuose ateistų nėra, ir tai teisybė. Apkasuose žmonės labai priartėja prie Dievo, kaip ir visada, kai jų gyvybei gręsia pavojus, kai atsitinka didelė nelaimė. Žmogus tik atsitokėja ir iškart šaukiasi Dievo.

banner