Clarissa Pinkola Estes - Citatos, Mintys, Posakiai


  • Clarissa Pinkola Estes
  • Clarissa Pinkola Estes
  • (1945 m. sausio 27 d.) – amerikiečių mokslininkė, psichoanalitikė, poetė ir populiari rašytoja.

… tiktai bendras gyvenimas, kartu įveikiant visus pakilimus ir nuosmukius, visas pradžias ir pabaigas, sukuria su niekuo nesulyginamą prieraišumą bei meilę.

… meilužiai, mėginantys savo santykius amžinai išlaikyti kibirkščiuojančių dvasios viršūnių lygyje, bus priversti diena iš dienos gyventi sąjungoje, kuri vis labiau stingsta ir stabarėja. Troškimas priversti meilę gyvuoti tiktai pačiais gražiausiais pavidalais dažniausiai galutinai ją numarina.

Neretai kūrybinė mūsų veikla lėtėja arba slopsta todėl, kad kažkas mūsų pačių dvasioje labai prastai mus vertina (…) Dažniausiai padėčiai pagerinti pakanka to, kad save, savo sumanymus ir kūrybą imtume vertinti kur kas rimčiau nei ligi tol.

… vienatvės prasmė – būti tik su savimi, išgyventi savo vientisumą, pajusti būties pilnatvę. Tai puikus vaistas nuo išsekimo…

Kokiai moteriai nepatiktų, užsėdus ant varpeliais išdabinto žirgo, šuoliais pasileisti per bekraštį, slėpiningą žalią mišką? Juk visai žmogiška norėti patirti Rojų dar čia, žemėje. Taigi ego siekia nuostabių išgyvenimų, tačiau bėda ta, kad palaimos troškimo ir begalinio naivumo derinys ne tik nežada norų išsipildymo, bet ir paverčia mus lengvu grobiu plėšrūnui.

Būtent tokie iš pradžių būna visi įsimylėjeliai – akli kaip kurmiai.

Visuomenė, verčianti žmones žaloti savo sielas, stengiantis atitikti tos visuomenės reikalavimus, labai rimtai serga.

… viename iš pačių atšiauriausių pasaulio regionų, itin sunkiomis sąlygomis besiverčianti medžioklių gentis meilę suvokia ne kaip kokį nors flirtą ar neįmantrių ego malonumų vaikymąsi, o kaip apčiuopiamą ryšį, suaustą iš tvirtų it gyslos dvasinių ištikimybės ir ištvermės saitų, kaip sąjungą, padedančią ištverti tiek gausybės, tiek bado laikotarpius, pačias sunkiausias ir pačias lemgviausias dienas. Tokia dviejų būtybių sąjunga yra tarsi savotiška šamanų magijos forma, – tai santykiai, kurių dėka abu individai pažįsta tikrąsias savo galias.

Aš tvirtai tikiu, kad pati tikriausia stiprybė remiasi atidumu savo sielai ir pastangomis pažinti jos prigimtį.

… joks žmogus niekuomet nepadarė, nedaro ir iš principo negali padaryti nieko tokio, kas išeitų už atleidimo ribų. Tai neįmanoma.

Kai gyvenime viskas kontroliuojama, dažniausiai nebelieka ką kontroliuoti, – nebelieka pačios gyvybės.

Sapnai dažniausai kompensuoja ar tarsi veidrodis iš pasąmonės gelmių atspindi tai, kas mūsų prarasta arba ką dar reikia pataisyti, subalansuoti. Per sapnus pasąmonė tolydžio siunčia mums perspėjimus bei pamokymus. Taip ši laukinė sapnų šalis tarytum nugrimzdusi legendinė Atlantida išnyra mums bemiegant, drėgna ir garuojanti, ir apgaubia mus (…) lyg gimtoji pastogė. Tai mūsų pažinimo, mūsų savasties žemė.

Fantazijos būna trejopos. Pirmoji rūšis – kai svajojame vien savo malonumui; tai tarsi savotiški ledai, desertas protui. Antroji rūšis – kryptingas įsivaizdavimas. Tai panašu į planų kūrimą, toks fantazavimas – tarsi pereinamoji pakopa prieš imantis aktyvios veiklos. Šitoks vaizduotės darbas – tai pirmas žingsnis, vedantis į bet kokią sėkmę: psichologinę, dvasinę, finansinę ar kūrybinę. Bet yra dar ir trečia fantazijų rūšis, užkertanti kelią bet kokiam žengimui į priekį. Šitoks fantazavimas kritiniu atveju trukdo mums imtis reikalingų veiksmų (…) kuomet tikimės, kad viskas išsispręs ir susitvarkys tarsi savaime, it burtų lazdele mostelėjus.

Visų pokyčių pradžia – tiek pasakose, tiek mokslinėje analizėje, tiek asmenybės raidoje – yra teisingas klausimo kėlimas. Tai- tarsi raktas į sąmonės formavimąsi. Tinkamai suformuluotas klausimas visuomet kyla iš pamatinio smalsumo išsiaiškinti tai, kas nuo mūsų slepiama. Klausimai – tai raktai, atveriantys slaptąsias dvasines duris.

Drąsa reiškia klausyti savo širdies balso.

Tad nenuostabu, jog ištisus amžius tikėta, esą vienaakiai, šlubiai, bekojai, berankiai ir kitokie luošiai pasižymi nepaprasta išmintimi bei išskirtiniais sugebėjimais. Dėl patirto sužeidimo ar apsigimimo jiems tenka anksti susidurti su tomis dvasios sritimis, kurios šiaip žmogui atsiveria tik gilioje senatvėje (Citata iš knygos „Bėgančios su vilkais“)

… kuomet ypatinga žmogaus dvasinė esmė, susidedanti tiek iš instinktyviųjų, tiek ir iš dvasinių jo savybių, – yra palankiai priimama ir pripažįstama, tas žmogus pajunta niekad lig tol nepatirtą gyvybinių jėgų ir energijos antplūdį. Suradęs tikrąją savo dvasinę šeimą, žmogus išgyvena nepaprastą pakilimą ir priklausymo saviems jausmą.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 4408 (3499)
    … dorybė būdinga tik apšviestai, mokytai, nuolatiniu lavinimu aukštybes pasiekusiai sielai. Mes ir gimstame tam, tačiau be šito. Net geriausieji prieš lavindamiesi turi polinkį į dorybę, bet ne dorybę.
    Seneka
  • Citata Nr. 3040 (2969)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 3961 (2086)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 2391 (2069)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 4077 (1823)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1730)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 2983 (1678)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3207 (1630)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1494)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
  • Citata Nr. 3487 (1446)
    Skirk laiko mąstymui, tai – stiprybės šaltinis, skirk laiko maldai, tai – didžiausia jėga žemėje, skirk laiko juokui, tai – sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai – amžinos jaunystės paslaptis, skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai – Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai – išminties fontanas, skirk laiko draugiškumui, tai – laimės kelias, skirk laiko darbui, tai – sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. Tai – raktas į Dangų.
    Motina Teresė
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 5078

Sveiki , šiandien yra Trečiadienis, 2018/11/21
banner