Karlas Gustavas Jungas - Citatos, Mintys, Posakiai


  • Karlas Gustavas Jungas
  • Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung)
  • (1875 m. liepos 26 d. – 1961 m. liepos 6 d.) – šveicarų psichiatras psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas bei moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvas. K. Jungas praplėtė Z. Froido psichoanalitinį požiūrį, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas. Savo publikacija „Pasąmonės psichologija“ (1912; išversta 1916), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualinės interpretacijos. Eidamas 50-uosius metus, K. G. Jungas išvystė savo teorijas. 1921 m. jis išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai“ (išversta 1923), kuriame jis aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taip pat pasiūlė dabar gerai žinomus žmogaus asmenybės tipus, ekstravertus ir intravertus.

Netgi aukšto intelekto žmogus gali pasukti klaidingu keliu, jei trūksta intuicijos ar jautrumo.

Mūsų darbai kalba už mus.

Svarbiausia yra atskirti sąmonę nuo pasąmoninių turinių. Lengviausiai tai pavyks, jei juos suasmeninsime, o po to užmegsime sąmoningą santykį su jais. Tik taip įmanoma nepasiduoti pasąmonės įtakai. Tai nėra itin sunku, nes pasąmonės turiniai pasižymi tam tikru savarankiškumu. Visai kas kita, jei pasiduodame kraštutinumui ir imame šiuos turinius laikyti absoliučiai savarankiškais. Vis dėlto tik taip galima bendrauti su pasąmone.

1903 m. dar kartą į rankas paėmiau „Sapnų aiškinimą“ ir atradau sąsajų su mano paties idėjomis. Kas mane labiausiai sudomino šioje knygoje, tai iš neurozių psichologijos kilusios sąvokos „išstūmimo mechanizmas“ pavartojimas tyrinėjant sapnus. Man tai buvo svarbu, nes žodžių asociacijos eksperimentų metu dažnai susidurdavau su išstūmimo reiškiniu. Į kai kuriuos žodžius-dirgiklius pacientai arba nerasdavo jokio asociatyvaus atsakymo, arba pateikdavo jį tik po neįprastai ilgo reakcijos laiko. Kaip vėliau paaiškėjo, tai atsitikdavo kiekvieną kartą, kai žodis-dirgiklis paliesdavo kokią nors dvasinę žaizdą ar vidinį konfliktą.

Tik susipažinęs su alchemija, supratau, kad pasąmonė yra procesas ir kad ego santykis su pasąmonės turiniais tampa tikrojo kitimo arba psichės vystymosi priežastimi. Individualiais atvejais šį vystymąsi galima įžiūrėti sapnuose ir fantazijose. Kolektyviniame pasaulyje jis užfiksuotas įvairiose religijų sistemose ir simbolių evoliucijoje. Išstudijavęs individualius bei kolektyvinius kitimo procesus ir supratęs alcheminius simbolius, aš atradau pagrindinę mano psichologijos idėją – individuacijos procesą.

Aš sužinojau daug nuostabių dalykų iš kitų, ir esu pasiekęs daug daugiau, nei iš savęs tikėjausi. Ties sakant, negaliu susidaryti galutinės nuomonės šiuo klausimu, nes gyvenimas ir žmogus, kaip reiškiniai, yra per daug neaprėpiami. Kuo senesnis darausi, tuo blogiau save pažįstu ir tuo mažiau apie save žinau.

Kiekvienas privalome sau atsakyti į esminį klausimą: ar aš turiu kokį ryšį su begalybe? Šiuo kriterijumi vertinamas mūsų gyvenimas. Tik kai suvoksime, jog svarbiausia yra tai, kas susiję su begalybe, mes nebekreipsime dėmesio į mažmožius ir antraeilės reikšmės dalykus. Priešingu atveju mūsų pastangos siekia vieno: įgyti pasaulio pripažinimą už vieną ar kitą savybę, kurią laikome sava – už „savo“ talentą ar už „savo“ grožį. Kuo labiau siekiame netikro gėrio ir kuo mažiau jaučiame esminių dalykų poreikį, tuo mažiau esame patenkinti savo gyvenimu. Siekdami ribotų tikslų, patys jaučiamės riboti, ir pamažu mūsų gyvenime įsigali pavydas. Bet jei suprantame ir jaučiame, kad dar šiame gyvenime esame susiję su begalybe, mūsų norai ir požiūris pakinta. Galų gale mes reikšime tiek, kiek turėsime savyje to, kas esminga, kitaip mūsų gyvenimas bus iššvaistytas. Svarbu ir tai, kad mūsų santykiai su kitais žmonėmis taip pat pasižymėtų begalybės bruožu.

Žmogus yra psichinis procesas, kurio mes nevaldome arba valdome tik iš dalies. Todėl negalime nieko galutinai nuspręsti, nei apie savo gyvenimą. Jei galėtume – žinotume apie save viską, tačiau geriausiu atveju tai būtų iliuzija. iš tikrųjų, niekada nežinome, kaip viskas įvyko. Gyvenimo istorija prasideda kažkur, tam tikrame taške, kurį vos galime prisiminti, tačiau jau tuomet viskas mums atrodė labai sudėtinga. Taip pat nežinome, kas mūsų gyvenime įvyks ateityje. taigi istorija neturi pradžios, o jos tikslą galime nuspėti tik apytikriai.

Tuo ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, bendraudamas su kaimo mokyklos draugais, padariau vieną atradimą: būdamas su jais, aš nutoldavau nuo savęs. Su draugais būdavau kitoks, nei būdamas vienas namuose.

Kultiniai veiksmai yra žmogaus atsakymas ir reakcija į Dievo veikimą žmonių atžvilgiu, bet galbūt ne tik tai. Jais aktyviai siekiame paveikti dievybę, tai tam tikra maginė prievarta. Žmogus jaučiasi galįs lygiavertiškai atsakyti į visagalį Dievo poveikį ir atsilyginti Jam kai kuo, atitinkančiu Jo paties esmę. Ši žmogaus galia pagimdo išdidų jausmą, kuris žmogiškąjį asmenį išaukština iki metafizinio veiksmo.

Kadangi archetipai priklauso instinktams, jie turi šiems būdingą dinamišką prigimtį ir todėl pasižymi specifine energija, kuri paskatina arba prievarta išgauna tam tikrus elgesio būdus arba impulsus, t.y. tam tikromis aplinkybėmis archetipai pasižymi jėga, kuri tarsi užvaldo ar apsėda žmogų. Vadinasi, jų suvokimas kaip daimonia visiškai atitinka jų prigimtį.

Visai nesigailiu ano laikotarpio, kai gyvenau skurde. Tuomet išmoksti vertinti paprastus dalykus.

Nuodėmės išpažinimas suteikia jėgų gyventi toliau, priešingu atveju – žmogus pasmerkia save neišvengiamom kančiom.

Elgoniečiai [Afrikos gentis] vyrai ganydavo raguočius ir medžiodavo, o moterys prižiūrėdavo šambą, t. y. laiką, kuriame augindavo bananus, batatus, soras ir kukurūzus. Jos rūpindavosi vaikais, ožkomis ir vištomis, visi jie gyvendavo toje pačioje trobelėje. Vietinių moterų orumas ir prigimtinė teisė paremti jų ekonominiu vaidmeniu: jos yra nepakeičiami ūkio partneriai. Lygių teisių sąvoka gimė epochoje, kurioje tokia partnerystė prarado savo prasmę. Tačiau primityvioji visuomenė tvarkoma remiantis instinktyviu egoizmu ir altruizmu, abiem jausmams teikiant deramą vietą. Ši pasąmoninė tvarka griūna pasitaikius pirmam nesklandumui, kurį būtų galima – ir reikėtų – išspręsti tik sąmoningu veiksmu.

Pirmojo pasaulinio karo metu kareiviai fronte daug dažniau sapnuodavo namus nei mūšių scenas. Karo psichiatrai laikėsi principo, jog kareivius, kurie per dažnai sapnuoja karo vaizdus, reikia išsiųsti namo,nes jie psichiškai nebegali atsispirti išorės įspūdžiams.

Psichinės kančios atveju, kuri visada izoliuoja individą nuo visuomenės, nuo, taip vadinamos, normalių žmonių bendruomenės, didelę reikšmę turi supratimas, o greičiau tikėjimas, kad konfliktas nėra individuali tragedija, bet sykiu visų kančia, bendra laiko našta.

Jei sutelktume dėmesį į tai, ko iš mūsų nori ir ką sako mūsų vidinė asmenybė, skausmas greitai praeis.

Susidūrimą, kuris iš pradžių yra grynai asmeninės prigimties, netrukus lydi įžvalga, kad subjektyvus konfliktas tėra pasaulio priešybių konflikto dalis. Mūsų psichė atitinka pasaulio struktūrą, ir tai, kas vyksta dideliu mastu, atsikartoja ir mažiausioje bei subjektyviausioje sielos dalyje.

Psichiatrijos praktikoje dažnai pasitaiko, kad pacientas turi savo istoriją, kurios nepasakoja ir kurios paprastai niekas nežino. Tikrasis gydymas man prasideda tik tuomet, kai sužinau tą asmeninę istoriją. Ji yra paciento paslaptis, kuri jį ir sugniuždė. Kartu su ja atrandamas ir raktas ligai gydyti.


Populiariausios Citatos
  • Citata Nr. 3040 (2871)
    Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais.
    Charles Bukowski
  • Citata Nr. 2391 (2015)
    Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą.
    Viktoras Pekelis
  • Citata Nr. 3961 (1993)
    Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.
    Antanas Baranauskas
  • Citata Nr. 4077 (1718)
    Laimė – turėti didelę, mylinčią, rūpestingą šeimą kitame mieste.
    Džordžas Bernsas
  • Citata Nr. 3683 (1623)
    Žmogus, turėdamas vieną motyvą, nieko nedaro.
    Samuelis Teiloras Kolridžas
  • Citata Nr. 3207 (1568)
    Prieš kiekvieną kuriantį veiksmą eina griaunantis.
    Pablo Pikaso
  • Citata Nr. 1762 (1426)
    Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
    Paulas Koelas
  • Citata Nr. 3121 (1378)
    Dosnumui reikia užmokesčio, jis visada save apdovanoja.
    Ipolitas de Livris
  • Citata Nr. 2983 (1273)
    Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.
    Džeraldas Gordonas Mėjus
  • Citata Nr. 3912 (1268)
    Aš atsako kitokio neturiu – dėkoju tik, dėkoju ir dėkoju.
    Viljamas Šekspyras
Avast Free Antivirus
Projekto progresas
Autoriai – 1363
Citatos – 4574

Sveiki , šiandien yra Penktadienis, 2018/05/25
banner