Dirbantis žmogus faktiškai neturi laiko kasdieniam savo asmenybės pajautimui, jis net neįstengia palaikyti žmogiškų ryšių su kitais žmonėmis – jis netektų savo vertės darbo rinkoje. Jis neturi laiko būti kas nors kitas, tik mašina. kada gi jis gali prisiminti esąs nemokša, – o tai būtina jo augimui, – jei jam reikia taip dažnai vartoti savo žinias. prieš teisdami jį, turėtume kartais nemokamai jį pamaitinti, aprengti, pastiprinti. Puikiausi mūsų prigimties požymiai it vaisių žiedai gali būti išsaugoti tik subtiliai juos puoselėjant. Deja, mes taip nesielgiame nei savo, nei kitų atžvilgiu.

Share