Citatos, Mintys, Posakiai

Gyvenimas ilgas, jeigu jis turtingas. Matuokime jį poelgiais, o ne laiku.

Pasak Šantidevos, jeigu bandysite visą žemę padengti oda, norėdami nesusižeisti kojų, jums tai nepavyks; o jei apsiausite odinius batus, kad ir kur eitumėte, kojų nesusižeisite. Taip ir mes, trokšdami laimės, stengiamės pakeisti išorines aplinkybes. Tačiau tereikia „apsiauti batus“, tai yra sutramdyti savo protą.

Bankininkas – tai žmogus, skolinantis jums skėtį, kai skaisčiai šviečia saulė, ir jį atimantis tą akimirką, kai prapliumpa lietus.

Toks jau tas gyvenimas: reikia sugebėti nutrūkus svarbiausiai stygai baigti groti likusiomis trimis.

Gudrumas – niūri bedalystės šventovė.

Kad žengtum dorovės keliu ir ugdytum savyje tiesą, turi būti ramus kaip medis arba akmuo. Užteks bent vieną kartą ko nors užsigeisti, ir tu atsidursi aistrų pasaulio nelaisvėje. Kad atneštum pasauliui naudą ir įvestum tvarką valstybėje, turi būti abejingas kaip plaukiantis debesis ir vandens plynė. Užteks bent kartą kuo nors susižavėti, ir tu įklimpsi tuštybės[…]

Išminčių ramumas yra ne kas kita kaip mokėjimas slėpti savo jaudulius.

Meilės liepsna taip nesušildo kaip pirmieji šlovės spinduliai.

Mes tuo stipriau laikomės įsikibę to gėrio ir tuo labiau jį vertiname, kuo jis nepatvaresnis ir kuo labiau baiminamės jo netekti. Michel Eyquem de Montaigne

Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: „Ten kažkur yra mano gėlė…“